Šaukštas dangaus... Panna Cotta

Vakar netikėtai susimąsčiau kiek jau čia laiko mano-mūsų blog'ui ir pasirodo, kad šiek tiek pražiopsojau metines. Shame on me! O bet tačiau turiu dar ganėtinai nemenką krūvelę išbandytų receptų ir jų nuotraukėlių, tai galiu džiaugtis paskutinėmis laisvomis dienomis, kurias leidžiu čia, po truputėlį tobulėdama. Juk tobulumui ribų nėra. Kaip ir italai neturi ribų gamindami, besisukiodami savo virtuvėse, kuriose visada gausu alyvų aliejaus ech... ir receptų, perimtų ir pro pro prosenelių, iš kartos į kartą, iš rankų į rankas, šeimos, giminės tradicijos keliaujančios šimtmečiais. Aš galiu džiaugtis tik duonele ir pagaliau atrastu močiutės vokišku polverkuchen [keksu], kurio gaminimo technikos vis dar neįvaldžiau, but one day...

Šiandien dalinuosi gabalėliu italijos, stiklinaite panna cottos, tokios švelnios, subtilios ir šiek tiek pagardintos uogų popuri.

Šaldytuve ieškome:

400ml. grietinėlės

850ml. pieno

25g. želatinos

1 vanilės ankšties

5-6 v.š. cukraus

Paruošimas yra visiškai paprastas. Supilam į puodą grietinėlę ir pieną, sudedam cukrų, perpjautą vanilės ankštį ir viriname. Išbrinkiname želatiną, sudedame į puodą ir maišome, kol želatina ištirpsta, dar šiek tiek pavirinam, bet kartu su želatina nereikia visiškai užvirti. Galiausiai pilame į stiklines, palaukiame, kol atauš ir dedame į šaldytuvą. Patiekiant uždedam turimų uogų ir skanaujame. Vasaros laikotarpiu, tai ne desertas, o rojaus gabalėlis, kai po ranka šitokios galybės uogų ir kitokių skanėstų, kai saulės spinduliais mums tiesiai keliauja vitaminas D...

Where are you snowman?

Čia greičiau tęsinys to, ką pradėjau, bet vis nesugebu užbaigti. Kartu su žaviu uogų desertu apkalbėti buvo ir šie, žmonijai plačiau žinomi "sniego kamuoliukų" vardu, sutvėrimai. Ir staiga prisiminiau observatorijos gidės pasisakymą apie ateivius, pasirodo, kad tokių esą Lietuvoje, pora vargšų užrakintų ateiviukų kitaip dar matomų ir suprantamų kaip meteoritai... o fantazijoje jau reiškėsi žali žmogiukai su antenomis :)

Tai štai, sniegiukai verti dėmesio ir pagarbos dėl keleto dalykų ir pirmiausia dėl to, kad jie laaabai greitai pagaminami, antriausia: karštą vasaros dieną ir skanėstas ir atgaiva, nes nereikia kepintis prie orkaitės, visą darbą atlieką mūsų geras draugas šaldytuvas, trečiausia: jie negali nesigauti net ir beviltiškiausiam gamintojui, nes viskas itin paprasta, o be to galbūt gali suveikti net kaip įkvėpimo šaltinis... 

Reikės:

300g. varškės

300g. kokosų drožlių

200g. cukraus

1 v.š. aguonų

1 a.š. vanilino

Aguonas sumaišom su 4 v.š. kokosų drožlių ir atsidedam. Čiumpam varškę, ją ištrinam su cukrumi, vanilinu ir likusiom kokoso drožlėm. Delnais suformuojam rutuliuką, pavoliojam jį į aguonas su kokosu ir dedam į lėkštę. Pridarom daug daug ir visus laikinai priglaudžiam pas poną šaldytuvą, bet tik laikinai. Ir teoriškai ir praktiškai DONE! Skanaujam, vaišinam draugus ir kaimynus, visiem užteks:)

It last forever.... France and tarts!

Pavasarį pirkau knygą, ganėtinai daug jų pirkau ir visos buvo užsienio kalba, bet ši ypatinga, išskirtinė, sklidina senovės ir tokia visa be paveikslėlių, but so much charming... The Mastering of the French cooking [Julie&Julia project] mielo filmo dėka tapo mano taikiniu ir įgyvendinama svajone. Prancūzija visada veiks kaip magnetas, o turint kažką tokio autentiško šalia, gaminant prancūziškai pagal ją, nors trumpam nusikeliu į kitą erdvę, į tą svajonių kampelį, kuriame dar niekas kitas nerado įėjimo, but I'm glad...

Menu tą niūrią rudens dieną užbėgau į provanso dienas ir kaip visada atvėriau savo piniginę mieliems niekučiams. Bet tuomet nutiko dar toks įdomus dalykas, dėl kurio labai džiūgavau. Tose provanso dienose parsidavinėjo tokie nuostabūs tikri prancūziški macaroons, pagaminti tikro grynakraujo prancūzo, tikroje levandomis kvepiančioje Prancūzijoje. Ir su šiuo kepėjėliu teko šnektelėti, net ne šnektelėti, bet kaip reikiant pabendrauti ir net kontaktais apsikeitėm ir turėjau aš į France keliauti, bet... Receptas ne apie macaronsus, o apie be galo nuodėmingą prancūzišką tartą su braškėmis.

Reikės:

Pagrindui

141g. miltų

113g. sviesto

1/2 a.š. druskos

didelis žiupsnis cukraus

4-5 v.š. šalto vandens

Plikytam kremui

5 tryniai

340g. pieno

78g. miltų

170g. cukraus

14g. sviesto

1 v.š. vanilino

2-3 v.š. likeriuko [pvz:rojaus paukštė]

Papuošimui

500g. braškių

klaro želė

Pirmiausia pasidarome tešlą pagrindui. Plakame sviestą kartu su druska, cukrumi iki purios masės, palaipsniui pildami vandenį ir tada sudedame miltus. Su miltais atsargiai permaišome, kad tešla neužsitrauktų ir dedame į šaldytuvą.

Kol tešla "ilsisi" paruošiame plikytą kremą. Keptuvėje pasikepiname miltus, kol lengvai pagelsta. Tada pilame į puodą pieną, dedame sviestą ir vaniliną, užverdame ir supilame į jį gerai išplaktą kiaušinių, cukraus ir kepintų miltų masę. Mikliais judesiais maišome, kad neliktų gumulėlių ir kai užverda maišom tol, kol sutirštėja taip, lyg būtų galima pjaustyti ir paliekame atvėsti, Prieš baigiant virti įpilame likeriuko ir dar šiek tiek permaišome.

Dabar iškočiojame tešlą, įdedame į skardą, užklojame ją folija ir ant viršaus uždedame pupelėm ar avinžirniais ir kepame 180 C temperatūroje apie 10-15 min. su folija ir dar šiek tiek be jos, kol gražiai paruduoja.

Kai jau viskas atvėsta, į pagrindą dedame kremą, ant viršaus per pusę perpjautas braškes ir šiek tiek patepliojame su klaru. Vuolia!

Oh berry berry!

Giedras dangus, ryškiai tvieskianti saulė, žalia, kvapni žolė ir daug, daugybė boružėlių: žalios, baltos, geltonos ir tradicinės raudonos su juodais taškeliais. Late kvapas ir žvakės kur kas ryškesniu kavos aromatu. Detalės... maža dėlionė be paveikslėlio, jo vietoje tuštuma. Ir tik horizonte ryškėjantis JIS. Toks spalvingas, toks gyvas, toks gaivus... Ar aš kada nors minėjau, kaip dievinu braškes? Ko gero ne. Nereikia būt dideliu genijumi, kad atspėt kodėl. Easy... Visi jas myli, dievina, garbina, jomis lepina. Braškės ir plakta grietinėlė - tradicinis romantikos derinukas. Bet šį kartą atidėkime romantiką į šoną, derinukus taip pat. Tiesiog žavi akimirka plūstelėjusi mano pasąmonėje, kuri davė štai kokį vaisių. Fresh and awesome dessert.

Reikės:

2 saujelių razinų

pusės labai sunokusio ananaso

trintų braškių

"sniegiukų"

Kadangi tai buvo ganėtinai kūrybinga akimirka, nes reikėjo sunaudoti keletą į savo gyvavimo pabaigą einančių sudėtinių dalių, manau visai neblogai. Razinkutes [po to kai labai gerai nuplaunate] dedame į lėkštės dugną, ant jų uždedame toookius sultingus ananaso gabalėlius supjaustytus kubeliais ir kitokiom formom. Tada kokius 3 sklidinus šaukštus trintų braškių su trupučiu cukriaus ir on top ponas sniegius :) [apie poną sniegių dar bus šnekos]. Easy, marvellous, just great...

Grab your spoons!

Plikyti sausainėliai

Plikyti sausainėliai tai dar viena nostalgiška akimirka mano vaikystės prisiminimuose, kai lėtai, senu medinuku keliaudavome 5 valandas Klaipėdos kryptimi, bet tas tyras džiaugsmas išlipus, toks paprastas, natūralus ir nesuterštas gyvenimo tamsių spalvų, tvyrodavo virš manęs gelsva aura. Miestas, jūra, turgelis, viską atsimenu blankiau nei vakar, bet kur kas geriau nei tai būtų buvę prieš tiek metų. Ko gero net ir dabar intuityviai įšokčiau į reikiamą autobusą per daug net nesusimąsčiusi. Visa tai baigėsi, tačiau išliko detalės, o viena iš jų ir yra šis plikytas stebuklas. Tai visada buvo puikus užkandis kelionėje namo, kur visai nesinorėdavo važiuoti, nors ir suprasdavau, kad atostogų laikas visada praskriedavo kur kas greičiau nei mano tuometinis monotoniškas gyvenimas. Kometos greičiu. Aš turėjau svajonių....

Reikia:

170g. miltų

75g. riebalų

130g. cukraus

190g. kiaušinių

360g. pieno

2g. druskos

Plikytą tešlą pagaminti nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Pirmiausia užviriname pieną su druska, cukrumi ir riebalais, kai užverda sudedame miltus ir maišome, kol nelieka gumulėlių. Šis procesas nėra sudėtingas, maišant tešla sulimpa į vieną kamuolį ir lyg "atšoka" nuo puodo, o jo dugnas lieka apsidrumstęs. Tada masė yra maišoma, kol atvėsta iki 40C ir po truputį, dalimis pilami kiaušiniai [jokiais būdais ne visi iš karto]. Tešla neturi būti kieta, turi būti vientisa blizgi masė, kuri špricuojama konditeriniu maišeliu su dantytu antgaliuku. Prieš pašaunant į orkaitę galima pabarstyti perliniu cukrumi. Kepame 200-240C, kol žavingai paruduoja ir jokiais būdais nedarinėjame orkaitės, nes šie gražuoliukai sukris. Vienas iš šios tešlos ypatumų, kad nededami jokie pakelėjai, nes ją išpurena kepimo metu susidarę garai. Labai panašiai gaminami profitroliai, kuriems naudojamas vanduo vietoj pieno ir jokio cukraus, o kas šauniausia, kad jų vidų galima pripildyti įvairiausiais kremais ir įdarais :) Check it out!

Vegetarian lazania [Lasagna]

Teisingai Beata sako, kai neturi kokios nors gaminio sudedamosios dalies - bala jos nematė. Tokios mintys skatina kūrybingumą, nes vaizduotėje išplaukia skonių ir aromatų deriniai ir tuoj pat galvoje atsiranda atsakymas ką aš galiu pakeisti vietoj to ir to. It's easy in the kitchen but much harder in life...

Kai trūksta oro, bet atrodo slidinėju šaltu žiemos ledu ten pat, be krypties, be vizijos, be nieko, tuštuma ir saldūs prisiminimai, kartėlis, daug kartėlio. Ir tik kąsnelis gali išgelbėti pasaulį ir pakeisti labai daug. 

Lazania, kaip ir kita galybė gėrio, yra italų nepaprastai išpuoselėtos meilės maistui priežastis. Jos negalima nemėgti, neįmanoma nesimėgauti, tik dažnai dvejoju koks jausmas būtų valgyti tikrą italų pagamintą lazania vienoje iš tų žavingų Italijos vietelių, kurioms niekada neprilygs "čili" ar "cheap chicken"  or other crap! 

Nesu italė, esu toli nuo jos, bet mano nuotaika itališka :)

Receptuką ir gamybos būdą rasite beatos bloge čia. Žinoma, aš šiokių tokių variancijų prigalvojų, jos kuklios pvz graikiniai riešutai on top ar gražgarsčių ryželis vietoj špinatų, bet tai taip užveda :)

Man laaabai patiko, mamai taip pat, bet kažkodėl nujaučiu, kad jeigu 10 asmenų darytų tokią pat lazania, tai reziumė gautųsi, kad gimė tiek pat skirtingų lazanijos versijų. Kiekvienas turim savo asmeninę taikliąją ranką prieskoniams ir gamybinę meilę, laukimo nerimą ir pasisekimo džiugesį. Nuotaikų svyravimui virtuvė ne pati geriausia vieta, netgi drįstu teigti, kad tokiais momentais reiktų laikytis atokiai. Cheers!

Green salad, please. Like J.O.

Tyla gera byla, taip sakoma, bet tik ne čia ir ne taip užsitęsusiai... Like lost... 2 mėnesiai dingusio gyvenimo, nemigos naktys ir vis dar neišpildytas tikslų sąrašas. Jau maniau niekad nebeištarsiu žodelio, bet, atrodo, pavyksta a bit music and magic and smiling world. 

Prisikaupė tiek nuotraukų, kad velniai mane griebtų nebežinau nuo ko pradėt! Lengvam įsivažiavimui paprastumo viršūnė - salotos. Tai paprasta, bet niekada nedrįsčiau pagalvoti, tuo labiau pasakyti, kad prasta. Yra tik viena pagrindinė taisyklė, kurią išmokau iš J.O., o tai 3:1 tai aliejaus(3) ir rūgšties(1) santykis for most awesome and so simple salad. 

Tiesiai iš daržiuko lysvės mano krepšelyje atsidūrė špinatai, gražgarstės [rukola] ir itin susigarbanojusios salotos bei česnakų žiedelis, kaip be jo....

Salotų užpilui reikia:

3v.š. ypač tyro alyvų aliejaus

1v.š. citrinų sulčių

žiupsnelio šviežiai maltų pipirų ir druskos.

Salotoms:

3-4 diiideli salotų lapai

sauja špinatų

2 sklidinos saujos gražgarsčių

česnako žiedas

Visus lapelius švelniai suplėšome, tik šiukštu nepjaustome peiliu, kam rūpi taisyklingos formos!? Čia nėra standartų, nėra į ką lygiuotis, šį kartą NE! 

Užpiliukui viską supilame į mini stiklainiuką ir gerai pakratome, kaip kokie profesionalai barmenai plakantys nepakartojamą kokteilį. Jei turit shaker'į naudokite jį, jokio skirtumo. Svarbiausia skonio gama. 

O štai dar viena idėja, kai tokias salotas norėsite skanauti ne prie pabodusio per žiemą virtuvės stalo, o gamtos pakalnėje. Niekada išsiruošę į gamtą nemaišykite salotų iš karto, NIEKADA, nes tai siaubinga klaida ir skonis taip pat tampa awful! Lapelius susidėkite į vieną indelį, o užpiliuką galite susipilti kad ir stipresnį maišelioką, kuriame jis atlaikys kelionę. Viską reikia maišyti čia ir dabar ir iš karto skanauti, nes kitaip jos praras savo žavesį.

Tada pasidaviau akimirkai, švelniai, trapiai pagundai. Naminės duonelės riekelė ir salotos on top, perfect! too good to be true...