Choko Choko Chokoladinis pudingiūkštis

Senose knygose glūdi išmintis. To nepaneigsi, nes po daugybės metų knyga tampa dar vertingesnė. Aš myliu knygas, ypatingai receptų ir ypatingai J.O, visi turime silpnybių ;] tebūnie tai maža vieša paslaptis... Ir pamačiau aš jį vieną saulėtą popietę, ne, ne jaunikaiti ant balto žirgo, o viršelį tokį lengvai apdulkėjusį, vyšninį vyšninį kitaip tariant "bordo", ant kurio didelėmis raidėmis parašyta "Didžioji virėja" hmm... peržvelgiau turinį, keletą receptų, užverčiau ir pagalvojau: kažkokia sovietinių laikų nesąmonė.... padėjau toliau dulkėti...  bet štai sužavėta Beatos ryžiu pudingu pagalvojau na norisi man savo, o ne iš pakelio, kur nei vaizdas nei skonis neprimena tikrojo naminio pudingo, o dar tas avietinis rausvumas rėkte išrėkia į veidą apie gražią išorę ir tuščią vidų. Taigi, susiradau aš šokoladinio pudingo receptą ir iš pradžių visas tas reikalas atrodė toks painus, klampus, bet kai geriau įsiskaičiau supratau, kad iš tiesų ten nėra ką skaityti and action! 

Šokoladinis pudingas: [3 asmenims paskanauti]

2 v.š. sviesto

2 v.š. miltų

250ml pieno

50g. tarkuoto šokolado

50g. cukraus

4 kiaušiniai

vanilės

Pirmiausia tai pastatome virintis pieną su vanile. Tada kol jis užverda, svieste pakepiname miltus, supilame pieną ir gerai išmaišome, kad neliktų gumuliukų. Gautą pieno, miltų ir sviesto masę sudedam į dubenį, kartu suberiam ir tarkuotą šokoladą, cukrų bei po vieną įplakame trynius. Tada viską gerai permaišome ir kitam inde išplakame baltymus iki standžios putos. Palengva įmaišome į šokoladinę masę ir dubenį statome ant vandens vonelės ir verdame, verdame, verdame apie 1h mini receptas, aš tai kažkaip neįtikėtinai greitai apsisukau max per 40 min. Yum yum!

I'll be there for you, cuz you're there for me too...

Smoothie istorija

Viena diena... kiek daug gali nutikti dramoje per vieną dieną, o gyvenime?... tas pats? mes aktoriai be diplomo? kiek dūžtančių svajonių apeiname, nesustojame, bėgame... kol galvoj tuščia, o viduj verda, kunkuliuoja lava ugnikalnio krateryje. Ar per daug aš prašau? tik šokį! tarsi pūgą,  lyg paukštį, lyg šūvį...

O gal kas dalina nuoširdumą, tik šiek tiek tyro nekomercinio juoko ir šypsnio skaidraus skaidraus?  sulauksi... Tik žmogus turi unikalią savybę kurti, bet kartu jam buvo duota ir griovimas, griauti, naikinti, užvaldyti, parodyti galią prieš benamį šunį, kuris prašo tik truputėlio užuojautos.

O taip, įvertinau! kai jau nebeturiu, mano rankos tuščios ir nuolatos skambantis kodėl, dramatiška, bet sauja trešnių buvo tikra, pradžių pradžia, ėjimo į nežinią, brovimasis pro tirštą rūką, pilant lietui, šiltam... Ir tik spalvoti sapnai. Aš kaip ir tu, savo liūdesio skonį jaučiu...

 Smoothie by Beata:

1l  kefyro

1 puodelis pieno (mano priedėlis)

2 šaldyti bananai (supjaustyti riekelėmis)

3 kupinos saujos juodųjų serbentų (bet kokios uogelės)

2-3 v.š. cukraus

žiupsnelis vanilinio cukraus

Gaunasi kažkur apie 1,5l gėrimėlio, gal daugiau net. Receptas toks nuostabus tuo, kad lengviau negali būti. Viską sumetame į blenderį ir paspaudžiame mygtuką. Be to galima žaisti su skoniais. Kai pas mane trumpai viešnagei buvo užsukusi boružėlė, o tai buvo laiko mastu ne taip jau ir seniai, bet atrodo amžiai, tai kefyrą atstojo home made yoghurt, šlakelis pieno, braškių ir juodųjų serbentų atsargos ir susitikimo džiugesys! 

Un Bloody Mary por favor!

Pats metas pamojuoti žiemai balta nosinėle... Dienos vėl pralenkė naktis, o saulė tapo nebe retu reiškiniu, o kasdieniu malonumu (beveik kasdieniu) ;] Toks ir malonumas, kai ją gaudau pro langą lengvai pirštais prisiliesdama prie stiklo. Taip, kai jau visas pasaulis prasirgo pačiom baisiausiomis ir šlykščiausiomis gripo formomis mane aplankyt užsuko ponas angininas... kad jį kur velniai griebtų... Bet įrašas ne apie mane, ne apie poną angininą ir net ne apie kruvinąją merę. Apie tokią klampią, bet be galo skanią masę dar vadinama kisieliumi. Šią žiemą kabinu didžiausią medalį jam! Tik savo kisieliuko dėka pragyvenau šaltus žiemos vakarus, kai tik parlėkus po paskaitų, su apšarmojusiom blakstienom, aš jau stovėdavau prie puodo ir nekantriai laukdavau burbulo, kuris pamerkdavo akim ir garsiai išrėkdavo JAU! Tada aš labai mikliai prisipildavau pilną pilną žuviuko puodelį ir po kelių minučių lėtai šaukšteliu kabindavau šį gėrį. Kaskart jis atskleisdavo vis kitokias mano nuotaikas ir užgaidas... Sunaudojau DAUG serbentų atsargų, bet tuo džiaugiuosi, nes pasirodo, kad juodieji serbentai turi daugiau vitamino Cėcė negu citrina, kiviai taip pat.

Visi mokam virti kisielių, kaip ir visi mokam padaryti basic poną tinguiną, bet aš vis tiek įdedu receptą, kaip tai darau aš :]

Klampučiui reikės:

1-1,5l vandens

2-3 kupinų šaukštų bulvių krakmolo

2 sklidinų saujų šaldytų juodųjų serbentų

saujos šaldytų spanguolių

cukraus arba home made uogienės (pagal skonį, todėl visada reikia ragauti!)

priedai pagal akimirkos polėkį

Pastatome vandenį virti. Į tokį jau beveik verdantį vandenį sudedame uogas, leidžiame joms atitirpti ir paskleisti savo sultis nudažant visą skystymėlį rausvai, rausviau, dar rausviau... įdedam cukraus arba uogienės, paragaujam, jei trūksta saldumo dar truputėlį, bet ne per daug, nes turime gauti tokį labai gardų saldžiarūgštį gėrimėlį, kuriame labiau dominuotų rūgštelė. Su uogomis sudedame ir priedus pvz: razinas ar abrikosus. Tuomet kuo greičiau užpilame krakmolą šaltu vandeniu (maždaug pusę puodelio) gerai išmaišome ir pilame į vandenį su uogomis nuolat maišant. Šitas momentas man svarbiausias, nes reikia viską daryti greitai, jei norime gauti vientisą masę. Vat kaip ir viskas belieka tik sulaukti burbulo, su juo pasilabinti ir išjungti viryklę. Try it ;]

Perfect!!! nepakartojamas Beatos ryžių pudingas...

Kadangi jau parašiau apie ryžių skonio varškę [čia kaip ir su lašinukų skonio ledais], tai buvo akivaizdu, kad kitas didis pagyros žodis atiteks pudingui. Taip, be abejo iš Beatos knygos, kurios negaliu paleisti nei dieną nei naktį. Laukiu nesulaukiu barbeque sezono kai knygą išnaudosiu pilnu tempu :) Ir staiga minčių ruože prabėgo vaizdelis iš Jamie Oliver laidos, kai jis ant namo stogo išsinešęs kepsninę čirškino įvairiausias daržoves... sure,  UK tikrai kad dar sudėtingiau su saulėtom dienom, kas Lietuvoj per atostogas virsta blogos nuotaikos priežastimi, o bet tačiau ne visada. Čia buvo diiidelis minties šuolis, bet grįžtu prie pudingo, kurį įsimylėjau nuotraukose, o paragavus jis tapo vienu iš geriausių skonių gamą atgaivinančių saldėsių! Without any doubt! Kitiem tai tik ryžių košė, neeee kategoriškai nesutinku tai toks švelnus, lengvas ir nekaltas sutvėrimas, tikras pudingas :) recepto neperrašinėsiu, jį galima rasti čia, su keletu variacijų ;)

Puikumėlis :) matau čia mini meno kūrinį su prisikėlusiais antram gyvenimui braškių gabalėliais. Recepto laikiausi 100% ir ką noriu pastebėti, kad vanilės ankštis be abejonės negali būti pakeista! Būtent jos dėka pudingas tampa dangiško skonio ir kas be ko dar ir dėl MEILĖS! 

Dar šiek tiek apšnekant vanilės ankštį, tai atradau VCUP "Tulsi" prieskoniuose logiškai suderinamą santykį tarp kokybės ir kainos: viena ankštis - 3Lt, kas tikrai nėra taip skausminga mūsų ir taip vargšėms krizės stekenamoms piniginėms. 

Pudingą patiekiau šaltą, dar visą naktį brandinau jį puode ir šis skanumėlis pranoko visus mano lūkesčius! Gal tuo ir baigsiu, nes kažkaip šiandien liežuvis pinasi...  Hasta la vista!

Eksperimentinė ryžių skonio varškė

Nusipirkusi Beatos knygą vis dar negaliu atsidžiaugti, kad ją turiu :] Kas kartą panyru į vis kitokį atradimų pasaulį. Be šios knygos nebūtų ir ekstravagantiškos varškės recepto, nors čia net ne receptas, o daugiau iš serijos taip buvo nulemta žlugimui, bet... Ir, žinoma, užsigeidžiau aš pudingo. Prisiskaičius Beatos patarimų užmerkiau ryželius piene nakčiai ir ką jūs galvojat kitą dieną beverdant pastebėjau, kad kažkas ne taip...  vietoj įprastinio virimo mano pienas pradėjo keistis ir tas pasikeitimas buvo varškė be jokios rūgštelės tik vanilės ankštis ir cukrus, kas mane be galo nustebino hmmz? 

Didžioji paslaptis:

1l pieno

1 vanilės ankštis 

4 v.š. cukraus

O buvo taip: ryžiai mirko visą naktį ir visą dieną, tai praktiškai parą. Tada aš be galo patenkinta virinau pieną, į kurį šliūkštelėjau cukrų ir įmečiau vanilės ankštį, kurią man pavyko dar šiek tiek išgelbėti tikrajam pudingui. Ir štai pastebėjau tą keistą reiškinį, kurio visai nelaukiau, bet tai buvo malonus siurprizas :] Taip atsirado ponia ryžių skonio varškė, tokia salstelėjusi ir vanilinė vanilinė :]  aišku jos išėjo nedaug, vos po kąsnelį paragauti, bet kaip atradimas ganėtinai neblogai.

Pusryčiai su knyga. Kas gali būti geriau už home made yoooghurt...

 O man nereikia nė bėgimo takelio, nes kasdien visur tekina ir niekur nespėju, o taip norėčiau sustabdyt akimirką, nors trumpam, kartu... nubėgt į sodą, prisiskint pilnas saujas trešnių, kurias sapnavau ir parbėgti ir dar pamojuot močiutei, kepančiai nepakartojamą citrininį pyragą, palikt laiškelį seneliui ir grįžti, grįžti į nežinią. Nežinią, kurioje žinau tik atsakymą į klausimą kas pusryčiams? Jogurtas! vienas, su avižiniais pabarstukais, su džiovintais vaisiais, su riešutais, su uogom, su uogiene and so on... Pirmus kartus, kai tik pradėjau darytis namuose jogurtą, ganėtinai didelis išbandymas buvo nuo jo atsitraukti. Kaip ir kas kartą paragavus to kas tikra, supranti kas tik pigi klastotė. Jogurto gamybos gėrio prisiskaičiau pačioj vegetariškiausioj knygoj Harė Krišna "Vegetariniai valgiai" p.S. rekomenduoju!

 

Dahi

2,3 l nenugriebto pieno (10 puod.)

50ml jogurto (1/4 puod.)

Gaminama: 15min.

Rūgsta: 4-8 h.

Gali pasirodyt labai neįtikėtina, bet viskas ką reikia padaryti, tai užvirti pieną, jį atvėsinti ir puodelyje šilto pieno išmaišius jogurtą, jį supilti atgal į puodą. Kaip 2x2 :) Bet yra keletas o bet tačiau: pieno karštumą tikriname mažuoju piršteliu ir kai jau nenusideginę galime išlaikyti jį piene, pilame jogurtą. Taip pat laaabai svarbus dalykas yra tas, jog jogurtas turi būti nejudinamas kol rūgsta ir stovėti šiltoje vietoje. Be to, šaltomis dienomis, kad pienas normaliai rūgtų, prireiks daugiau jogurto. Aš jį rauginu prie misterio radiatoriaus ir apkloju kalnu rankšluostukų, kad jokiais būdais neperšaltu ir nepasigautų slogos :) Elementarus receptas, daugelio išbandytas, aprašytas, komentuotas, bet negalėjau susilaikyti nepridėjus dar keleto liaupsinamųjų žodelių jogurto naudai. Selamat makan!