Vaikantis svajones... Persikų uogienė [persikienė]

Man labai keistai skamba iš vaisių gaunamos uogienės, ten, iš kur aš kilus arba mūsų giminėje tai įvardijama vienu žodžiu pvz: obuolienė, persikienė, slyvienė ir t.t. galbūt kalbininkai ir prikibtų it bitė prie medaus, bet aš kitaip nemoku :]  Kadangi persikai buvo fantastiškai skanūs ir aš jų prisipirkau ganėtinai nemenkai, kad net ir labai norėdama nebūčiau įstengusi jų suvalgyti, pasitariau su savimi ir nusprendžiau, kad yra vienas puikus dalykas žiemą - vasaros ir rudens gėrybės, sandariai uždarytos įvairiauių dydžių stiklainiukuose, su spalvingais dangteliais, liūdniems vakarams išbaidyti, o galbūt sukurti šventinę atmosferą virtuvėje ar įžiebti Kalėdinę dvasią jaukioje tyloje. Ne veltui užsiminiau apie Kalėdas, nes ne per seniausiai vis karts nuo karto peržvelgiu tastyart tinklalapį, o ten vis tas pats senas įrašas. Pradėjau nostalgiškai šniukštinėti po senesnius bandydama atrasti dalelę savęs ir taip jau sutapo, kad tyliai įslinkau į šventinį etapą, kuris pažadino manyje mažos mergaitės tikėjimą ir laukimą. Persikienė irgi lauks...

Na, o aš šiandien nė minutės nedvejodama atvėriau savo piniginę levandų krūmeliui "Tyme" ir, žinoma, kitai galybei gėrybių, iš kurių dar labai labai džiaugiuosi juodaisiais pomidorais :]

Kuklusis produktų sąrašas:
7 labai sunokę persikai
6 v.š. cukraus
truputėlis vanilino

Beriame šaukštą cukraus į puodą, supjaustome persikus vidutinio dydžio gabalėliais ir sloksniuojame su cukrumi, kad sultys išsiskirtų kuo greičiau. Paliekame pastovėti kokias 2h, permaišome ir verdame persikienę. Išsitraukiame savo smaližiausią mediniausią šaukštą ir kaitiname visą šitą gėrį. Kai viskas pradeda virti ir po truputį kliuksėti vis pamaišom, pamaišom, juk nenorim valgyt svilėsiukų nuo dugno :]  sumažinam ugnį, įberiame vanilinio cukriaus ir verdam nuolat maišydami, kol masė sutirštėja, gabalėliai suverda ir mediniui šaukštui nebelieka darbo. Nieko nelaukdami pilstome į iškaitintus indelius ir atvėsusius štabeliuojame prie kitų rezervų :] Be galo gardi yra ir abrikosienė, just be curiuos.... & try!

Truputis naujienų arba šokoladiniai - bananiniai keksiukai premjerai!

Dabar galėčiau tarškėti neužčiaupdama burnos, nes tiesą sakant per ganėtinai trumpą laiką labai labai daug viskokiausių dalykėlių čia man nutiko, o ir kulinarinė - konditerinė pusė nebuvo nuskriausta :] Pradedant nuo pačių pačių pradžių, tai aplankiau visų chokoholikų rojų - Belgiją, su visais joje esančiais triufeliais, šokoladais ir kitokiais gėriais [o ten jų daug] ir dar aišku pilną lagaminą visokių tų gėrių partempiau namo, bet apie tai dar bus vėliau. Tada dar būdama Belgijoj ir valgydama pannos [pas juos velniškai populiarus sumuštinis - suvožtinis su daug daržovių ir mėsa arba žuvim pasirinktinai, bet turiu pridurti, kad be galo skanus] gavau pakvietimą sudalyvauti finaliniame žaidime "Mano skaniausias filmas", kuris vyko kulinarijos studijoje, kupinoje electroliux'o liukso liukso. Kepiau vegetarišką lazaniją filmui "Under The Tuscan Sun" [receptas jau seniai seniai čia dulka], prizo nelaimėjau, bet gavau kur kas daugiau - įvertinimą! Ir, žinoma, žavingą electroliux prijuostę :] ir visą galybę teigiamų emocijų. Toliau sekė be galo žaismingas ir spalvingas "bobų vasaros" savaitgalis Kaune, už kurį dėkinga boružei! Ir galų gale priėjome prie esmės, t.y. šiandienos įvykių, o tai buvo filmo Valgyk. Melskis. Mylėk premjera, kuriai ir buvo skirti šie keksiukai. Prigūžėjo pilnut pilnutėlė salė ir dar daugiau darbštuolių, kurios nepatingėjo atsinešti sausainių ar pyragų ir gėlių puokščių į cosmo vip premjerą. Filmas - fantastiškas, labai įkvepiantis, emocionalus, toks savas, kaip nunešioti marškiniai, o dar kai vaidina Julia Roberts... :] vertas, vertas dėmesio! O ir po filmo buvo galima kaip reikiant papuotaut, nes stalas visa ta žodžio prasme lūžo nuo pyragų ir sausainių gausos.

Receptą rasite čia, nes pagrindas tas pats, tik tiek, kad padarius tešlą ją padalinau pusiau ir į vieną dalį įmaišiau 1 šaukštą kakavos, o į kitą dalį įdėjau sutrintą bananą ir gavau tokius įdomius, mano receptorių atžvilgiu derančius skonius. Kas galėtų paneigti, kad bananai ir šokoladas nėra angel's food  :] na va ir  tada dėjau į savo gražuoles popierines formeles gerą šaukštą kakavinės tešlos ir tada bananinės kažkur apie 2 šaukštus, kad užsipildytų šiek tiek daugiau nei 2/3 formelės. Iškepusius atvėsinau, keletas jų gavo ir dekoro :] supakavau ir perrišau kaspinėliais, o kaip be jų... Skanių derinių!

MOLIŪGINIAI BLYNELIAI. PREPARED FOR SHEARING

Dalintis yra gera.
Tai tiesa, žinoma nuo seno. Dažnai prisimenama, ne visada išpildoma.
Gyvenimiška situacija susiklosto, kada dalintis tiesiog ... nepavyksta.
Kalbant linksmiau ir ne taip nostalgiškai bei liūdnai, šią nuostabią , saulėtą sekmadienio popietę, stebuklingai atsiranda tie žmogučiai su kuriais norisi ir dalijamasi visada.

Nuo vėlyvo pavasario sau prisižadėjau sekmadienio pusryčiams gaminti blynukus.
Kaskart vis kitokius. Kad būtų įdomiau. Turiu pasakyti, kad mano pažadai pildosi kuo puikiausiai ir tuo džiaugiuosi. Mažyčiai ritualai pripildo nuobodžias dienas laukimo, smalsumo ,net ir sunkiausiom bei beviltiškiausiai atrodančiom akimirkom suteikia power'io kabintis ir visaip kitaip ropštis į gyvenimą ir per jį.

Blyneliai žmogučiams, kurie dalinasi :

1 puodelio moliūgų tyrės { aš pjaustytus moliūgus paviriau mikrobangėj ir sutryniau trintuvu )
1 kiaušinio
puodelio natūralaus jogurto
1 1/2 puodelio speltos miltų (be abejonės, kuo puikiausiai tinka ir paprasti miltai )
1,5 v.š cukraus
1/2 a.š kepimo miltelių
1/4 a.š sodos
1/4 a.š druskos
žiupsnelio malto imbiero
gero žiupsnio cinamono

Kiaušinį išplakame su jogurtu. Sudedame moliūgų tyrę, gerai išmaišome.
Dedame miltus, cukrų, kepimo miltelius, sodą, druską ir prieskonius.
Viską gerai sumaišome. Gali reikti papildomai įdėti miltų, jei tešla gaunasi per skysta, tačiau ji neturi gautis per tiršta, tokia sakyčiau labiau nulinkusi į skystumo pusę ;)
Keptuvę patepti aliejumi ir kepti po vieną nemažą blynuką, kiekvienai pusei po 2min., kol gausime smagiai parusvėjusius blynelius, kaip auksas.
Patiekti su medumi, klevų sirupu, cinamoniniu sviestu.

Gavosi minkštučiai, su lengvu imbieriniu ir cinamoniniu skoniu, šiek tiek jautėsi ir salstelėjęs moliūgas.


Adaptuotas iš www.raspberricupcakes.com

RUDENIŠKAS SLYVŲ PYRAGAS. SENA PRADŽIA.

Nusprendžiau. NuO šiol būnu čia.
Gaminu čia.
Nuo šiol.
Čia.
Startas kitkam.
Kitokiam.
Šviesiam.
Rytojui.

Koks susipažinimas/pasirodymas be pyrago. Taigi, slyvukių pyragas.
Gardus, gardus. Sviestinė tešla su maloniu citrinų prieskoniu, šiek tiek rūgštokos slyvos ir vos juntamas karamelės ir migdolų prieskonis.


Receptas:

1 V.š kamb.temperatūros sviesto ( skardai ištepti )
2 1/4 miltų
1 a.š kepimo miltelių
1 a.š jūros druskos
vienos citrinos žievelė
1 puod. cukraus
175 g. sviesto
3 kiaušiniai
1 v.š vanilino
2 1/2 puod. pjaustytų slyvų
1/2 citrinos sulčių
1-2 v.š cukraus
1 v.š rudojo cukraus
kapotų migdolų pabarstymui

Sumaišom miltus, druską, kepimo miltelius ir tarkuotą citrinos žievelę atskirame dubenyje.
Mediniu šaukštu ar maišytuvu gerai sutriname sviestą su cukrumi. Maišant, sudedame vienas po kito kiaušinius ir įmaišome vaniliną.

Miltų mišinį dedame į sviesto mišinį. Minkome, kol gausime nesmarkiai prie pirštų limpančią tešlą (gali reikti pridėti miltų, nes man tešla gavosi per daug lipni. Tik neperdėkite per daug. )
Suformuokite rutulį ir padėkite 30min. į šaldytuvą.

Kol tešla šala, dėkite pjaustytas slyvas į dubenį ir sumaišykite su cukrumi ir citrinos sultimis.
Įkaitinti orkaitę iki 190 C . 28cm. apvalią išardomą formą ištepti sviestu. Išimtą iš šaldytuvo tešlą padalyti pusiau ir viena dalimi išklojame skardą. Dedame ant viršaus slyvas, iš likusios tešlos formuojame rutuliukus ir apdėliojame ant slyvų, švelniai paspaudžiant.
Pabarstome ruduoju cukrumi ir kapotais migdolais.
Kepame 30 - 40min.

Recepto šaltinis www.bellaeats.com