Obuoliai skarelėse. Kapotos tešlos tęsinys.

Kapota tešla... viena iš legviausiai padaromų ir visada visada išeina. Net ir tais atvejais, kai lauki ypatingų svečių ir labai stengiesi ir ima štai kas nors ir nesigauna, bet jai tai negalioja! Man dar ji patinka ir dėl to, kad yra universali, tiek konditerijoje, tiek kulinarijoje jos pilna. Juk visi žinome kokie skanūs kibinai :] Nors vis dėlto skaniausi kibinai esti Trakuose, kur taip pat sėkmingai gyvuoja šokolado namai ir tiekia mums pačius skaniausius LT gaminamus saldainius, o dar tas karštas šokoladas... yam...

Bet kadangi dabar jau kaip ir ruduo negailestingai grumiasi su vasara ir visiem aišku, kas įgauna pranašumą, tai griebkime sode nukritusius obuolius ir kepkime, kepkime ir dar kartą kepkime! Šį sezoną jau kepiau savo patį skaniausią obuolių pyragą, kepiau varške įdarytus obuolius ir šiuos sausainius su obuoliukų skiltelėmis.

Mums reikės:

Tešlai:

230g. miltų

110g. sviesto

2g. druskos

40g. kiaušinių

70g. grietinės

10g. cukraus pudros pabarstyti

Įdarui:

70g. cukraus

150g. obuolių

2g. cinamono 

Tešlą pasigaminame labai paprastai, šį kartą taip, kaip liepia vadovėliai. Miltus kapojame su sviestu ir druska, kol pasidaro mažos, birios riebalų kruopelytės, aplipusios miltais. Vėliau sudedame kiaušinius ir grietinę ir užmaišome tešlą, kol ji pasidaro vienalytė ir dedame į šaldytuvą nuo 30min. iki 2h. Kol tešla vėsta, susipjaustome obuolius skiltelėmis. Nėra jokio skirtumo kokie obuoliai, žinoma, tik vienas punktas lietuviški ir tiesiai iš sodo geriausia!  Cukrų su cinamonu sumaišome atskirai.

Imame tešlą, iškočiojame ją 5mm storiu ir supjautome kvadratėlio formos sausainiais [6x6], į vidų dedame obuolių skilteles, ant viršaus pabarstome cukrum ir cinamonu ir sulanktome į vokelio formą. Na ir štai kepame 210-220 C temperatūroje apie 20min. O iškepusius ir atvėsusius dar pabarstome cukraus pudra [kepykloje man sakydavo padulkink cukraus pudros] :) Skanių jabalių!

Šaukštas dangaus... Panna Cotta

Vakar netikėtai susimąsčiau kiek jau čia laiko mano-mūsų blog'ui ir pasirodo, kad šiek tiek pražiopsojau metines. Shame on me! O bet tačiau turiu dar ganėtinai nemenką krūvelę išbandytų receptų ir jų nuotraukėlių, tai galiu džiaugtis paskutinėmis laisvomis dienomis, kurias leidžiu čia, po truputėlį tobulėdama. Juk tobulumui ribų nėra. Kaip ir italai neturi ribų gamindami, besisukiodami savo virtuvėse, kuriose visada gausu alyvų aliejaus ech... ir receptų, perimtų ir pro pro prosenelių, iš kartos į kartą, iš rankų į rankas, šeimos, giminės tradicijos keliaujančios šimtmečiais. Aš galiu džiaugtis tik duonele ir pagaliau atrastu močiutės vokišku polverkuchen [keksu], kurio gaminimo technikos vis dar neįvaldžiau, but one day...

Šiandien dalinuosi gabalėliu italijos, stiklinaite panna cottos, tokios švelnios, subtilios ir šiek tiek pagardintos uogų popuri.

Šaldytuve ieškome:

400ml. grietinėlės

850ml. pieno

25g. želatinos

1 vanilės ankšties

5-6 v.š. cukraus

Paruošimas yra visiškai paprastas. Supilam į puodą grietinėlę ir pieną, sudedam cukrų, perpjautą vanilės ankštį ir viriname. Išbrinkiname želatiną, sudedame į puodą ir maišome, kol želatina ištirpsta, dar šiek tiek pavirinam, bet kartu su želatina nereikia visiškai užvirti. Galiausiai pilame į stiklines, palaukiame, kol atauš ir dedame į šaldytuvą. Patiekiant uždedam turimų uogų ir skanaujame. Vasaros laikotarpiu, tai ne desertas, o rojaus gabalėlis, kai po ranka šitokios galybės uogų ir kitokių skanėstų, kai saulės spinduliais mums tiesiai keliauja vitaminas D...

Where are you snowman?

Čia greičiau tęsinys to, ką pradėjau, bet vis nesugebu užbaigti. Kartu su žaviu uogų desertu apkalbėti buvo ir šie, žmonijai plačiau žinomi "sniego kamuoliukų" vardu, sutvėrimai. Ir staiga prisiminiau observatorijos gidės pasisakymą apie ateivius, pasirodo, kad tokių esą Lietuvoje, pora vargšų užrakintų ateiviukų kitaip dar matomų ir suprantamų kaip meteoritai... o fantazijoje jau reiškėsi žali žmogiukai su antenomis :)

Tai štai, sniegiukai verti dėmesio ir pagarbos dėl keleto dalykų ir pirmiausia dėl to, kad jie laaabai greitai pagaminami, antriausia: karštą vasaros dieną ir skanėstas ir atgaiva, nes nereikia kepintis prie orkaitės, visą darbą atlieką mūsų geras draugas šaldytuvas, trečiausia: jie negali nesigauti net ir beviltiškiausiam gamintojui, nes viskas itin paprasta, o be to galbūt gali suveikti net kaip įkvėpimo šaltinis... 

Reikės:

300g. varškės

300g. kokosų drožlių

200g. cukraus

1 v.š. aguonų

1 a.š. vanilino

Aguonas sumaišom su 4 v.š. kokosų drožlių ir atsidedam. Čiumpam varškę, ją ištrinam su cukrumi, vanilinu ir likusiom kokoso drožlėm. Delnais suformuojam rutuliuką, pavoliojam jį į aguonas su kokosu ir dedam į lėkštę. Pridarom daug daug ir visus laikinai priglaudžiam pas poną šaldytuvą, bet tik laikinai. Ir teoriškai ir praktiškai DONE! Skanaujam, vaišinam draugus ir kaimynus, visiem užteks:)

It last forever.... France and tarts!

Pavasarį pirkau knygą, ganėtinai daug jų pirkau ir visos buvo užsienio kalba, bet ši ypatinga, išskirtinė, sklidina senovės ir tokia visa be paveikslėlių, but so much charming... The Mastering of the French cooking [Julie&Julia project] mielo filmo dėka tapo mano taikiniu ir įgyvendinama svajone. Prancūzija visada veiks kaip magnetas, o turint kažką tokio autentiško šalia, gaminant prancūziškai pagal ją, nors trumpam nusikeliu į kitą erdvę, į tą svajonių kampelį, kuriame dar niekas kitas nerado įėjimo, but I'm glad...

Menu tą niūrią rudens dieną užbėgau į provanso dienas ir kaip visada atvėriau savo piniginę mieliems niekučiams. Bet tuomet nutiko dar toks įdomus dalykas, dėl kurio labai džiūgavau. Tose provanso dienose parsidavinėjo tokie nuostabūs tikri prancūziški macaroons, pagaminti tikro grynakraujo prancūzo, tikroje levandomis kvepiančioje Prancūzijoje. Ir su šiuo kepėjėliu teko šnektelėti, net ne šnektelėti, bet kaip reikiant pabendrauti ir net kontaktais apsikeitėm ir turėjau aš į France keliauti, bet... Receptas ne apie macaronsus, o apie be galo nuodėmingą prancūzišką tartą su braškėmis.

Reikės:

Pagrindui

141g. miltų

113g. sviesto

1/2 a.š. druskos

didelis žiupsnis cukraus

4-5 v.š. šalto vandens

Plikytam kremui

5 tryniai

340g. pieno

78g. miltų

170g. cukraus

14g. sviesto

1 v.š. vanilino

2-3 v.š. likeriuko [pvz:rojaus paukštė]

Papuošimui

500g. braškių

klaro želė

Pirmiausia pasidarome tešlą pagrindui. Plakame sviestą kartu su druska, cukrumi iki purios masės, palaipsniui pildami vandenį ir tada sudedame miltus. Su miltais atsargiai permaišome, kad tešla neužsitrauktų ir dedame į šaldytuvą.

Kol tešla "ilsisi" paruošiame plikytą kremą. Keptuvėje pasikepiname miltus, kol lengvai pagelsta. Tada pilame į puodą pieną, dedame sviestą ir vaniliną, užverdame ir supilame į jį gerai išplaktą kiaušinių, cukraus ir kepintų miltų masę. Mikliais judesiais maišome, kad neliktų gumulėlių ir kai užverda maišom tol, kol sutirštėja taip, lyg būtų galima pjaustyti ir paliekame atvėsti, Prieš baigiant virti įpilame likeriuko ir dar šiek tiek permaišome.

Dabar iškočiojame tešlą, įdedame į skardą, užklojame ją folija ir ant viršaus uždedame pupelėm ar avinžirniais ir kepame 180 C temperatūroje apie 10-15 min. su folija ir dar šiek tiek be jos, kol gražiai paruduoja.

Kai jau viskas atvėsta, į pagrindą dedame kremą, ant viršaus per pusę perpjautas braškes ir šiek tiek patepliojame su klaru. Vuolia!