Oh berry berry!

Giedras dangus, ryškiai tvieskianti saulė, žalia, kvapni žolė ir daug, daugybė boružėlių: žalios, baltos, geltonos ir tradicinės raudonos su juodais taškeliais. Late kvapas ir žvakės kur kas ryškesniu kavos aromatu. Detalės... maža dėlionė be paveikslėlio, jo vietoje tuštuma. Ir tik horizonte ryškėjantis JIS. Toks spalvingas, toks gyvas, toks gaivus... Ar aš kada nors minėjau, kaip dievinu braškes? Ko gero ne. Nereikia būt dideliu genijumi, kad atspėt kodėl. Easy... Visi jas myli, dievina, garbina, jomis lepina. Braškės ir plakta grietinėlė - tradicinis romantikos derinukas. Bet šį kartą atidėkime romantiką į šoną, derinukus taip pat. Tiesiog žavi akimirka plūstelėjusi mano pasąmonėje, kuri davė štai kokį vaisių. Fresh and awesome dessert.

Reikės:

2 saujelių razinų

pusės labai sunokusio ananaso

trintų braškių

"sniegiukų"

Kadangi tai buvo ganėtinai kūrybinga akimirka, nes reikėjo sunaudoti keletą į savo gyvavimo pabaigą einančių sudėtinių dalių, manau visai neblogai. Razinkutes [po to kai labai gerai nuplaunate] dedame į lėkštės dugną, ant jų uždedame toookius sultingus ananaso gabalėlius supjaustytus kubeliais ir kitokiom formom. Tada kokius 3 sklidinus šaukštus trintų braškių su trupučiu cukriaus ir on top ponas sniegius :) [apie poną sniegių dar bus šnekos]. Easy, marvellous, just great...

Grab your spoons!

Plikyti sausainėliai

Plikyti sausainėliai tai dar viena nostalgiška akimirka mano vaikystės prisiminimuose, kai lėtai, senu medinuku keliaudavome 5 valandas Klaipėdos kryptimi, bet tas tyras džiaugsmas išlipus, toks paprastas, natūralus ir nesuterštas gyvenimo tamsių spalvų, tvyrodavo virš manęs gelsva aura. Miestas, jūra, turgelis, viską atsimenu blankiau nei vakar, bet kur kas geriau nei tai būtų buvę prieš tiek metų. Ko gero net ir dabar intuityviai įšokčiau į reikiamą autobusą per daug net nesusimąsčiusi. Visa tai baigėsi, tačiau išliko detalės, o viena iš jų ir yra šis plikytas stebuklas. Tai visada buvo puikus užkandis kelionėje namo, kur visai nesinorėdavo važiuoti, nors ir suprasdavau, kad atostogų laikas visada praskriedavo kur kas greičiau nei mano tuometinis monotoniškas gyvenimas. Kometos greičiu. Aš turėjau svajonių....

Reikia:

170g. miltų

75g. riebalų

130g. cukraus

190g. kiaušinių

360g. pieno

2g. druskos

Plikytą tešlą pagaminti nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Pirmiausia užviriname pieną su druska, cukrumi ir riebalais, kai užverda sudedame miltus ir maišome, kol nelieka gumulėlių. Šis procesas nėra sudėtingas, maišant tešla sulimpa į vieną kamuolį ir lyg "atšoka" nuo puodo, o jo dugnas lieka apsidrumstęs. Tada masė yra maišoma, kol atvėsta iki 40C ir po truputį, dalimis pilami kiaušiniai [jokiais būdais ne visi iš karto]. Tešla neturi būti kieta, turi būti vientisa blizgi masė, kuri špricuojama konditeriniu maišeliu su dantytu antgaliuku. Prieš pašaunant į orkaitę galima pabarstyti perliniu cukrumi. Kepame 200-240C, kol žavingai paruduoja ir jokiais būdais nedarinėjame orkaitės, nes šie gražuoliukai sukris. Vienas iš šios tešlos ypatumų, kad nededami jokie pakelėjai, nes ją išpurena kepimo metu susidarę garai. Labai panašiai gaminami profitroliai, kuriems naudojamas vanduo vietoj pieno ir jokio cukraus, o kas šauniausia, kad jų vidų galima pripildyti įvairiausiais kremais ir įdarais :) Check it out!

Vegetarian lazania [Lasagna]

Teisingai Beata sako, kai neturi kokios nors gaminio sudedamosios dalies - bala jos nematė. Tokios mintys skatina kūrybingumą, nes vaizduotėje išplaukia skonių ir aromatų deriniai ir tuoj pat galvoje atsiranda atsakymas ką aš galiu pakeisti vietoj to ir to. It's easy in the kitchen but much harder in life...

Kai trūksta oro, bet atrodo slidinėju šaltu žiemos ledu ten pat, be krypties, be vizijos, be nieko, tuštuma ir saldūs prisiminimai, kartėlis, daug kartėlio. Ir tik kąsnelis gali išgelbėti pasaulį ir pakeisti labai daug. 

Lazania, kaip ir kita galybė gėrio, yra italų nepaprastai išpuoselėtos meilės maistui priežastis. Jos negalima nemėgti, neįmanoma nesimėgauti, tik dažnai dvejoju koks jausmas būtų valgyti tikrą italų pagamintą lazania vienoje iš tų žavingų Italijos vietelių, kurioms niekada neprilygs "čili" ar "cheap chicken"  or other crap! 

Nesu italė, esu toli nuo jos, bet mano nuotaika itališka :)

Receptuką ir gamybos būdą rasite beatos bloge čia. Žinoma, aš šiokių tokių variancijų prigalvojų, jos kuklios pvz graikiniai riešutai on top ar gražgarsčių ryželis vietoj špinatų, bet tai taip užveda :)

Man laaabai patiko, mamai taip pat, bet kažkodėl nujaučiu, kad jeigu 10 asmenų darytų tokią pat lazania, tai reziumė gautųsi, kad gimė tiek pat skirtingų lazanijos versijų. Kiekvienas turim savo asmeninę taikliąją ranką prieskoniams ir gamybinę meilę, laukimo nerimą ir pasisekimo džiugesį. Nuotaikų svyravimui virtuvė ne pati geriausia vieta, netgi drįstu teigti, kad tokiais momentais reiktų laikytis atokiai. Cheers!

Green salad, please. Like J.O.

Tyla gera byla, taip sakoma, bet tik ne čia ir ne taip užsitęsusiai... Like lost... 2 mėnesiai dingusio gyvenimo, nemigos naktys ir vis dar neišpildytas tikslų sąrašas. Jau maniau niekad nebeištarsiu žodelio, bet, atrodo, pavyksta a bit music and magic and smiling world. 

Prisikaupė tiek nuotraukų, kad velniai mane griebtų nebežinau nuo ko pradėt! Lengvam įsivažiavimui paprastumo viršūnė - salotos. Tai paprasta, bet niekada nedrįsčiau pagalvoti, tuo labiau pasakyti, kad prasta. Yra tik viena pagrindinė taisyklė, kurią išmokau iš J.O., o tai 3:1 tai aliejaus(3) ir rūgšties(1) santykis for most awesome and so simple salad. 

Tiesiai iš daržiuko lysvės mano krepšelyje atsidūrė špinatai, gražgarstės [rukola] ir itin susigarbanojusios salotos bei česnakų žiedelis, kaip be jo....

Salotų užpilui reikia:

3v.š. ypač tyro alyvų aliejaus

1v.š. citrinų sulčių

žiupsnelio šviežiai maltų pipirų ir druskos.

Salotoms:

3-4 diiideli salotų lapai

sauja špinatų

2 sklidinos saujos gražgarsčių

česnako žiedas

Visus lapelius švelniai suplėšome, tik šiukštu nepjaustome peiliu, kam rūpi taisyklingos formos!? Čia nėra standartų, nėra į ką lygiuotis, šį kartą NE! 

Užpiliukui viską supilame į mini stiklainiuką ir gerai pakratome, kaip kokie profesionalai barmenai plakantys nepakartojamą kokteilį. Jei turit shaker'į naudokite jį, jokio skirtumo. Svarbiausia skonio gama. 

O štai dar viena idėja, kai tokias salotas norėsite skanauti ne prie pabodusio per žiemą virtuvės stalo, o gamtos pakalnėje. Niekada išsiruošę į gamtą nemaišykite salotų iš karto, NIEKADA, nes tai siaubinga klaida ir skonis taip pat tampa awful! Lapelius susidėkite į vieną indelį, o užpiliuką galite susipilti kad ir stipresnį maišelioką, kuriame jis atlaikys kelionę. Viską reikia maišyti čia ir dabar ir iš karto skanauti, nes kitaip jos praras savo žavesį.

Tada pasidaviau akimirkai, švelniai, trapiai pagundai. Naminės duonelės riekelė ir salotos on top, perfect! too good to be true...