2010 m. sausio 15 d., penktadienis

Šiltas švelnukas vardu keksiukas :]

Kartą labai seniai gyveno laimingi žmonės su savo vaikais ir kiekvienas gimdamas gaudavo po mažutėlį švelnutėlį švelnukų maišelį. Kaip šitų švelnukų labai visiems reikėjo, nes juos gavęs žmogus kaip mat pasijusdavo pilnas šilumos ir švelnumo, o be švelnukų žmonės susirgdavo nugaros liga, suriečiančia juos į ragą. Ir dalijosi žmonės šitais švelnukais. Tereikdavo tik kyštelti ranką į maišelį. Vos išvydęs dienos šviesą, jis virsdavo dideliu pūkuotu šiltu švelnuku, priglusdavo žmogui prie kūno, užliedamas jį geru jausmu. Visiems jų užteko, visi buvo labai laimingi, jausdami šilumą ir švelnumą. Tik piktoji ragana buvo labai nelaiminga, nes niekas iš jos nepirko mikstūrų ir tepaliukų. Todėl ji kartą pakuždėjo vienam: „Tik pažiūrėk, kiek daug jau švelnukų išdalinai, jei ir toliau taip darysi, tavieji švelnukai greit baigsis, ir tau nebeliks nei vieno“. Laikui bėgant žmonės pasidarė labai atsargūs, vienas kitą ėmė stebėti, ar tik nebus jie per daug šiltų švelnukų išdalinę. Netrukus visi pajuto, kad jiems trūksta šilumos ir švelnumo. Dėl to jie ėmė riestis į ragą, o vienas kitas ir mirė. Todėl vis dažniau žmonės ėjo pas raganą pirkti mikstūrų ir tepaliukų… Tik raganos maišelyje buvo šalti šiurkštukai….Vis dėlto jie apsaugojo žmones nuo ligos suriečiančios į ragą. Nors žmonės mirė retai, bet daugelis jų buvo nelaimingi ir nuolat jautė šaltį ir šiurkštumą. Švelnukai, kurie ankščiau buvo kaip oras, pasidarė labai vertingi… Ir štai kas nutiko, atsirado žmonių, kurie ėmė šaltus šiurkštukus, kurių buvo gausybė, lipino juos pūkais ir dalijo kaip švelnukus. Tik gavusiems juos, nebeužliedavo gerumo jausmas kaip tada… Ir ne taip seniai į tą nelaimingą šalį atkeliavo maloni, stipri, džiaugsminga, besišypsanti, nieko nebijanti moteris…. Ji elgėsi taip, tarsi nieko nebūtų girdėjusi apie raganą.
Kai kurie į ją žiūrėjo įtariai, tik vaikams ji be galo patiko, nes šalia jos buvo labai gera… Aš tikiu, kad ta moteris ir vaikai išgelbės nelaimingą šalį ir, kad joje vėl bus gera kaip tada…
Tad imkit ir mano ŠVELNUKĄ.
Keksiuko švelnuko receptas iš rimi lankstuko, pasirodo jais irgi galima tikėti ;]
 


Ingridientai:

100g. sviesto
2 kiaušiniai
150ml cukraus
1a.š. vanilinio cukraus
200ml pieno
vienos citrinos nutarkuotos žievelės ( tik geltonosios dalies, jokiais būdais ne baltosios)
400ml miltų
2a.š. kepimo miltelių
žiupsnelio druskos.

Ir štai viską su daug daug MEILĖS maišome, plakame, plušame iš peties, bet vis tiek MYLIME, nes tai švelnukai :) Įkaitinkite orkaitę iki 200 C temperatūros konvekciniame režime, jei orkaitėje tokio nėra - kepimo temperatūra turi būti 220 C. Išplakite kiaušinius su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki putų. Sumaišykite ištirpintą sviestą su pienu ir atvėsinkite iki kūno temperatūros, tada sudėkite tarkuotą citrinos žievelę. Sumaišykite miltus su kepimo milteliais ir druska. Galiausiai sumaišykite kiaušinių masę su pieno ir sviesto mišiniu, tada supilkite miltų mišinį ir viską atsargiai plaktuvu išmaišykite. Sustatykite popierines keksų formeles į keksiukų kepimo formą ir pripilkite tešlos maždaug 2/3 formelės aukščio ir kepkite orkaitėje 12-15 minučių. Vuolia!!!!



Taip, tai čia tas pats pagrindinis receptas, aš savuosius paįvairinau juodaisiais serbentais (juk reikia šiuo šaltuoju laikotarpiu kuo daugiau vitamino CCCCCCCėcė :D) ir razinomis, o kitus kokoso drožlėmis ir, žinoma, pabaigai liko šokoladiniai pabarstukai. O galiausiai iš keksiukų švelnukų jie tapo laimės keksiukais, nes kaip tik egzaminas užderėjo... ir buvo teigiamai, labai teigiamai įvertinti... YES!!!!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą