Kadangi jau parašiau apie ryžių skonio varškę [čia kaip ir su lašinukų skonio ledais], tai buvo akivaizdu, kad kitas didis pagyros žodis atiteks pudingui. Taip, be abejo iš Beatos knygos, kurios negaliu paleisti nei dieną nei naktį. Laukiu nesulaukiu barbeque sezono kai knygą išnaudosiu pilnu tempu :) Ir staiga minčių ruože prabėgo vaizdelis iš Jamie Oliver laidos, kai jis ant namo stogo išsinešęs kepsninę čirškino įvairiausias daržoves... sure, UK tikrai kad dar sudėtingiau su saulėtom dienom, kas Lietuvoj per atostogas virsta blogos nuotaikos priežastimi, o bet tačiau ne visada. Čia buvo diiidelis minties šuolis, bet grįžtu prie pudingo, kurį įsimylėjau nuotraukose, o paragavus jis tapo vienu iš geriausių skonių gamą atgaivinančių saldėsių! Without any doubt! Kitiem tai tik ryžių košė, neeee kategoriškai nesutinku tai toks švelnus, lengvas ir nekaltas sutvėrimas, tikras pudingas :) recepto neperrašinėsiu, jį galima rasti čia, su keletu variacijų ;)
Puikumėlis :) matau čia mini meno kūrinį su prisikėlusiais antram gyvenimui braškių gabalėliais. Recepto laikiausi 100% ir ką noriu pastebėti, kad vanilės ankštis be abejonės negali būti pakeista! Būtent jos dėka pudingas tampa dangiško skonio ir kas be ko dar ir dėl MEILĖS!
Dar šiek tiek apšnekant vanilės ankštį, tai atradau VCUP "Tulsi" prieskoniuose logiškai suderinamą santykį tarp kokybės ir kainos: viena ankštis - 3Lt, kas tikrai nėra taip skausminga mūsų ir taip vargšėms krizės stekenamoms piniginėms.
Pudingą patiekiau šaltą, dar visą naktį brandinau jį puode ir šis skanumėlis pranoko visus mano lūkesčius! Gal tuo ir baigsiu, nes kažkaip šiandien liežuvis pinasi... Hasta la vista!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą