Eksperimentinė ryžių skonio varškė

Nusipirkusi Beatos knygą vis dar negaliu atsidžiaugti, kad ją turiu :] Kas kartą panyru į vis kitokį atradimų pasaulį. Be šios knygos nebūtų ir ekstravagantiškos varškės recepto, nors čia net ne receptas, o daugiau iš serijos taip buvo nulemta žlugimui, bet... Ir, žinoma, užsigeidžiau aš pudingo. Prisiskaičius Beatos patarimų užmerkiau ryželius piene nakčiai ir ką jūs galvojat kitą dieną beverdant pastebėjau, kad kažkas ne taip...  vietoj įprastinio virimo mano pienas pradėjo keistis ir tas pasikeitimas buvo varškė be jokios rūgštelės tik vanilės ankštis ir cukrus, kas mane be galo nustebino hmmz? 

Didžioji paslaptis:

1l pieno

1 vanilės ankštis 

4 v.š. cukraus

O buvo taip: ryžiai mirko visą naktį ir visą dieną, tai praktiškai parą. Tada aš be galo patenkinta virinau pieną, į kurį šliūkštelėjau cukrų ir įmečiau vanilės ankštį, kurią man pavyko dar šiek tiek išgelbėti tikrajam pudingui. Ir štai pastebėjau tą keistą reiškinį, kurio visai nelaukiau, bet tai buvo malonus siurprizas :] Taip atsirado ponia ryžių skonio varškė, tokia salstelėjusi ir vanilinė vanilinė :]  aišku jos išėjo nedaug, vos po kąsnelį paragauti, bet kaip atradimas ganėtinai neblogai.