Beprotiškai fantastiškas morkų pyragas

Kai tėtis nupirko sulčiaspaudę, namuose prasidėjo vitaminų bombos :]]] morkos su obuoliais, natūralios morkos, morkos su apelsinais, morkos su salierais (deja patiko tik man) ir t.t... Morkų tarkių daugėjo, daugėjo, dar daugėjo ir štai šio puikaus aparato dėka gimė morkainis :] Aišku už receptą labai ačiū škadnikei ;]

Ir štai ko gi mums reikės:

2,5 stiklinės miltų

2 stiklinių cukraus

2 a.š. kepimo miltelių

1a.š. cinamono

0,5a.š. druskos

0,5 stiklinės aliejaus

2,5 stiklinės morkų

4 kiaušiniai

žiupsnelis vanilinio cukraus

Cukrų, vanilinį cukrų, kiaušinius ir druską labai gerai išplakame mūsų didžiausiu padėjėju mikseriuku. Kepimo miltelius sumaišome su miltais. Morkų tarkius maišome su išplaktais kiaušiniais, sudedame cinamoną, supilame aliejų, gerai permaišome ir dalimis beriame miltus. Viską viską sumaišę gauname potirštę masę, kurią tuojau pat pilame į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepame 180 C temperatūroje. Organolektiškai t.y pasikliaudami savo juslėmis, o tada ir mediniu pagaliuku, nustatome kada morkvainis jau pasiruošęs dienos šviesai. Vuolia!!!!

Suktinukai arba ką gali kapota tešla. mmm....

Kokių tik minčių nekyla žiūrint į marmelado indelį. Nedidelis, žavingas, su spalvota etikete užklijuotas stiklainiukas išjudina fantaziją, prisiminimų stalčiukus, bet vos tik atsuki dangtelį -  gili neviltis. Spalva: oranžinė, kvapas: buvęs prie abrikosų, skonis: cukrus, cukrus cukrus... ir tai yra vadinama abrikosų marmeladu... Apie jį pasakoju neveltui todėl, kad suktinukam reikia labai gero džemo, o mano pirktasis, atrodo, šiam reikalui ne per geriausias, bet viskas susiklostė mano naudai ;]

Reikės:

160g a.r miltų

90g sviesto

60g grietinės

žiupsnelis druskos

marmelado

kiaušinio patepimui

cukraus pudros pabarstymui

Kapotos tešlos gamyba (super duper paprasta): miltus ir druską kartu su sviestu kapoti peiliu, kol gaunasi mažos kruopelytės, trupinėliai (aš ne kapoju, o trinu rankomis) ir tada supilti grietinę, išminkyti, tik ne per daug, kol gausis vientisa masė. Štai ir visas vargas. Paruoštą tešlą dedam į šaldytuvą mažiausiai 30min. Tada traukiam ją lauk ir kočioooojam! Kuo ploniau, tuo geriau (apie 2mm.), supjaustome kvadratėliais, patepliojame kiaušinio plakiniu,  uždedame netoli kampučio marmelado ir sukame, sukame, ridename, galiuką prispaudžiame ir dedame į skardą taip, kad galiukas būtų apačioje (tai labai svarbu, nes kitaip bekepdamas sausainėlis išsivynios ir iš suktinukų liks pusiau suktiniai!). Taaaip gražiai sudėtus suktinukus kepame 220 C, kol paruduoja ir atvėsusius pabarstom cukraus pudra. Negailim! 

Kadangi man liko tešlos, tai pasitariau su savim ir nusprendžiau įdarbinti širdelės formelę kilniam tikslui. Puiki idėja for St. Valentine ;]  Ta pati tešla, tas pats vakaras, tik tešlos storis jau bent 5mm. Irr truputis kiaušinio plakinio ant širdelių, kad geriau prikibtų cukrius su cinamonu.  Irrr  šviežiai maltas cinamonas su cukriumi. 

Šiltas švelnukas vardu keksiukas :]

Kartą labai seniai gyveno laimingi žmonės su savo vaikais ir kiekvienas gimdamas gaudavo po mažutėlį švelnutėlį švelnukų maišelį. Kaip šitų švelnukų labai visiems reikėjo, nes juos gavęs žmogus kaip mat pasijusdavo pilnas šilumos ir švelnumo, o be švelnukų žmonės susirgdavo nugaros liga, suriečiančia juos į ragą. Ir dalijosi žmonės šitais švelnukais. Tereikdavo tik kyštelti ranką į maišelį. Vos išvydęs dienos šviesą, jis virsdavo dideliu pūkuotu šiltu švelnuku, priglusdavo žmogui prie kūno, užliedamas jį geru jausmu. Visiems jų užteko, visi buvo labai laimingi, jausdami šilumą ir švelnumą. Tik piktoji ragana buvo labai nelaiminga, nes niekas iš jos nepirko mikstūrų ir tepaliukų. Todėl ji kartą pakuždėjo vienam: „Tik pažiūrėk, kiek daug jau švelnukų išdalinai, jei ir toliau taip darysi, tavieji švelnukai greit baigsis, ir tau nebeliks nei vieno“. Laikui bėgant žmonės pasidarė labai atsargūs, vienas kitą ėmė stebėti, ar tik nebus jie per daug šiltų švelnukų išdalinę. Netrukus visi pajuto, kad jiems trūksta šilumos ir švelnumo. Dėl to jie ėmė riestis į ragą, o vienas kitas ir mirė. Todėl vis dažniau žmonės ėjo pas raganą pirkti mikstūrų ir tepaliukų… Tik raganos maišelyje buvo šalti šiurkštukai….Vis dėlto jie apsaugojo žmones nuo ligos suriečiančios į ragą. Nors žmonės mirė retai, bet daugelis jų buvo nelaimingi ir nuolat jautė šaltį ir šiurkštumą. Švelnukai, kurie ankščiau buvo kaip oras, pasidarė labai vertingi… Ir štai kas nutiko, atsirado žmonių, kurie ėmė šaltus šiurkštukus, kurių buvo gausybė, lipino juos pūkais ir dalijo kaip švelnukus. Tik gavusiems juos, nebeužliedavo gerumo jausmas kaip tada… Ir ne taip seniai į tą nelaimingą šalį atkeliavo maloni, stipri, džiaugsminga, besišypsanti, nieko nebijanti moteris…. Ji elgėsi taip, tarsi nieko nebūtų girdėjusi apie raganą.

Kai kurie į ją žiūrėjo įtariai, tik vaikams ji be galo patiko, nes šalia jos buvo labai gera… Aš tikiu, kad ta moteris ir vaikai išgelbės nelaimingą šalį ir, kad joje vėl bus gera kaip tada…

Tad imkit ir mano ŠVELNUKĄ.
Keksiuko švelnuko receptas iš rimi lankstuko, pasirodo jais irgi galima tikėti ;]

 

Ingridientai:

100g. sviesto

2 kiaušiniai

150ml cukraus

1a.š. vanilinio cukraus

200ml pieno

vienos citrinos nutarkuotos žievelės ( tik geltonosios dalies, jokiais būdais ne baltosios)

400ml miltų

2a.š. kepimo miltelių

žiupsnelio druskos.

Ir štai viską su daug daug MEILĖS maišome, plakame, plušame iš peties, bet vis tiek MYLIME, nes tai švelnukai :) Įkaitinkite orkaitę iki 200 C temperatūros konvekciniame režime, jei orkaitėje tokio nėra - kepimo temperatūra turi būti 220 C. Išplakite kiaušinius su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki putų. Sumaišykite ištirpintą sviestą su pienu ir atvėsinkite iki kūno temperatūros, tada sudėkite tarkuotą citrinos žievelę. Sumaišykite miltus su kepimo milteliais ir druska. Galiausiai sumaišykite kiaušinių masę su pieno ir sviesto mišiniu, tada supilkite miltų mišinį ir viską atsargiai plaktuvu išmaišykite. Sustatykite popierines keksų formeles į keksiukų kepimo formą ir pripilkite tešlos maždaug 2/3 formelės aukščio ir kepkite orkaitėje 12-15 minučių. Vuolia!!!!

Taip, tai čia tas pats pagrindinis receptas, aš savuosius paįvairinau juodaisiais serbentais (juk reikia šiuo šaltuoju laikotarpiu kuo daugiau vitamino CCCCCCCėcė :D) ir razinomis, o kitus kokoso drožlėmis ir, žinoma, pabaigai liko šokoladiniai pabarstukai. O galiausiai iš keksiukų švelnukų jie tapo laimės keksiukais, nes kaip tik egzaminas užderėjo... ir buvo teigiamai, labai teigiamai įvertinti... YES!!!!

Sometimes dreams come true... Itališka kepyklėlė

Vagiu... vagiu savo sesijos neįkainojamą laiką... Kaip sudėtinga yra gyventi, kai esi įspaustas į rėmus, ko gero taip jaučiasi visi paukščiai uždaryti narveliuose ir kokia neapsakoma jėga užplūsta, kai narvelio durelės ima ir atsiveria. Manosios durelės atsivers po keliolikos valandų. Bijau... bet noriu, greičiau!!!

O štai gi šis proziškas įvadas skirtas "Itališkai kepyklai", nors aš ją vadinu kepyklėle, nes ten taip šilta, gera, jauku, o kas svarbiausia - geriausia duona Vilniuj! :] ir ne tik duona, man ten viskas stebuklinga... o skonis... skonis užvaldo, nuneša į Italiją filmo "Under The Tuscan Sun" pėdomis ir sugrąžina į šaltą, bet žavingai apšarmojusią Lietuvą. Taupau, kiekvieną riekelę valgau iš lėto, bet su tokiu malonumu, net ir trupinėliai randa savo vietą mažame popieriniame maišelyje...  O štai čia užderėjo focaccia... yammy!!!!

Kokosiniai sausainėliai

Kas kartą atsivertus vis naują žurnalo "Virtuvė" numerį negaliu susilaikyti pagundai sudalyvauti konkurse. Na jei ne dėl to, kad laimėsiu, bet dėl to, kad receptas bus įvertintas ir publikuotas. Man tai didžiausias prizas :]

Ir šiaip laaaabai mėgstu kokosą, kokosinius gaminius, patį jo skleidžiamą aromatą... Parduotuvėje visada nosies galiuką išjudina saldžiai malonus kvapas. Internete prisižiūrėjau visokių variacijų ir nusprendžiau pagaminti mažų pūkuotų kamuoliukų, "Rafaelo iš Ferrero" antrininkų :]] Prie jų atsiradimo prisidėjo visa virtinė žmonių, kas nupirko kokoso drožles, kas morališkai palaikė, o kas stebėjo visą procesą ir dar stengėsi su fotografijos elementais, reziumė gavosi štai kas :]

Ingridientai:

puse indelio kondensuoto pieno

200g.  kokoso drožlių

žiupsnelis vanilinio cukraus

apie 20 migdolų

Na ir ką sumaišiau kokosus su kondensuotu pienu ir vaniliniu cukrumi, formavau rankytėmis rutuliukus ir viduryje įdėjau po migdolą kiekvienam, kad nė vienas neliktų nuskriaustas. Kepiau 180 C labai trumpai, kol jie vos vos parudo ir apdovanojau balto šokolado glaistu ir pabarstukais :]

Trapūs, trapūs sausainiukai :)

Rašiau čia pernai... kokia maža linija skiria senus metus ir naujus, vieną šalį nuo kitos, savą aplinką ir svetimą. Prisiskaičius nepakartojamų receptų ir pamąstymų apie gyvenimą, amžinai trunkančią savęs paiešką supratau, kad galvoj balaganas... Panašu į spintą, kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti labai puikiai, kol neatidarai durų...

Kažkada ji buvo su gražiai išdėliotais ir suskirstytais drabužėliais, o dabar ten tik viena didelė krūva, kurioje neįmanoma ką nors rasti. O, bet, tačiau receptas ne apie gyvenimą, apie trapius sausainėlius :) Visokiausių tokių ir kitų šaunių dalykėlių mokausi po truputį, kas rytą mindama kelią ir takelį į Jeruzalę (mikrorajoną aišku;])

Trapi tešla:

141g. sviesto

90g. cukraus pudros

56g. kiaušinių

225g. miltų

1a.š. kepimo miltelių

3-4v.š. raudonųjų apelsinų džemo (jau ši dalis tai yra visiška fantazija)

Taip, ingridientai tokie pat kaip ir tartukam, tik pats paruošimas šiek tiek kitoks. Sviestą išplakite iki purumo su cukraus pudra, galima naudot ir cukrų, bet reiktų gerokai ilgiau paplušėti, o didysis padėjėjas - mikseriukas nenusipelno tokių kančių :] Tada, vis dar plakant,  dalimis supilkite plaktus kiaušinius ir plakite, plakite, plakite kol masė taps puri PURI! Ir va dabar jau sumaišom miltus su kepimo milteliais ir minkome tešlą :] Tik šiukštu neperminkome, nes ji įnoringa, kuo mažiau minkoma ji tampa laimingesnė, o dar labiau apsipatenkina įdėta į šaldytuvą bent 30min. Viskas! leidžiame reikštis fantazijai :] Kočiojam, formuojam, paverčiam tai vaikystės epizodu su smėlinėmis bandelėmis, žinoma šiam procesui dar reikės įvairių dydžių formelių. Kepame 180 C temperatūroje, kol paruduoja ir užkvimpa visa virtuvė, tada namai, o galiausiai ir laiptinė (čia labai greitas procesas). Atvėsintus sausainiukus klijuojame su džemu ir viskas. Kitam kartui jau suplanavau, kad darysiu kakavinius sausainiukus su citrinų džemu iš marks&spencer... Estetinis vaizdas - Nr.1! ;]

Geležies! kai nesinori graužti šaukšto.....

Kaskart grįžus namo mama intensyviai perša papildus ir vitaminus... Cal/Mg/Zn buteliukas bado akis, bet aš jo neliečiu! Nemėgstu chemijos, visa tai galima gaut ir iš gamtos. Todėl labai apsidžiaugiau pas Oliverį atradus tokį burokėlių receptą, kuris tenkina ne tik mane, bet ir aplinkinius. Man jie tinka prie visko ir prie nieko. Skanūs tiek vieni, tiek su trupučiu fetos, tiek prie žuvies, tiek prie pastos, nors originaliam recepte pateikiami su jautiena.

Reikės:

burokėlių (geriausia maži maži, bet tokių neturint tinka ir kiti)

gerą žiupsnį šviežiai maltos druskos ir pipirų

žiupsnelį rozmarinų (reikėtų žalių, bet tinka ir džiovinti)

raudono vyno acto

šlakelis ypač tyro alyvuogių aliejaus

Burokėlius supjaustyti kubeliais, sudėti ant folijos, užberti šviežiai maltų pipirų, druskos, rozmarinų tada apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir užpilti actu. Folijos kraštelius kruopščiai užlankstyti, kad joks gėris neišbėgtų. Kepti 30-40 min. 180 C temperatūroje. Iškepus mėgautis kvapu, vaizdu ir skoniu!!!