Viskas prasidėjo nuo to, kad rugsėjį mane užgriūva lavinos tortadienių. Ir bemąstydama apie geriausia, ką galiu padovanot į galva atbėgo mintis apie kulinarinę staigmeną. France, tartai...... Tartai pavyko, taip... Jų receptuką radau čia tik pridėjau truputį fantazijos kokiam tikslui juos pritaikyt. O ir balto chokolado skaičiukai pavyko, ne iš pirmo karto, bet bent jau žinosiu dabar kas per paukštis tas „baltasis princas“ yra :D Dar geriau pavyko juos supakuoti :) laksčiau po parduotuves ieškodama idėjos ir kainos santykio, bet vis dėlto Thomas Philips parduotuvėj supratau, kad vienintelis dalykas ko man reikia tai yra kaspinėlis. Dar pasielgiau labai negražiai... gėda, gėda, gėda... Shame on me... (nuskyniau dvi nuostabiai žydinčias medetkas iš darželio) P.S. tikiuosi, kad niekas nematė :D ir viską stebuklingai su didele didele meile supakavau... ir tuk tuk tuk į medį 3 kartus, įteikiau pačius sveikiausius :)
Vis dėlto geriausias dienos įvykis buvo „Tymo turgelis“. Jis apskritai yra geriausia, kas galėjo atsirast Vilniuj, bet nepaisant to, kiekvieną ketvirtadienį paverčia tokiu ypatingu natūralumo paieškos malonumu. Šį kartą pro mano akiratį, piniginę ir rankinę nepraslydo avietės. Nuostabios, burnoje tirpstančios ir savo kvapu nepakeičiamos jokio sirupo ar džemo dažų ir sintetikos. O dar avietės sluoksniuotos su desertine varškyte ir šokolado likučiais nuo tartų. Angel‘s food...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą