Mane visiškai užvaldė keksai! Nesu jų totali dievintoja, bet noooriu atrasti tokį receptą, pagal kurį močiutės iškeptas keksas priversdavo sustoti ne vieną žmogų pasimėgauti aromatu. taip, taip buvo ir ne tik taip. Didžiausia močiutės keptų keksų gerbėja ir valgytoja buvau aš, vaikystėje, o kaip gi kitaip ;] Galbūt paieška tęsiasi ne vien dėl to, kad norisi kažkokiu būdu, nors ir mažom nuotrupom, susidėlioti mūsų giminės receptinę, kuri tikrai turėtų būti iš stuomens ir iš liemens, bet ir norisi, norisi nerūpestingai parbėgti iš sodo pas močiutę, atsisėsti ant kėdės, tabaluoti kojomis ir laukti, laukti nekantriai kol jau bus galima! Bus galima iš dailios banguotos formelės išimti citrininiai kakavinį zebrą ;] I miss you...
Ingridientai:
200g. sviesto (kambario temp.)
180g. miltelinio cukraus
4 kiaušiniai
200g. miltų
2 nubraukti a.š. kepimo miltelių
2 v.š. romo
1 v.š. tarkuotų citrinų žievelių
Patepame pailgą skardelę sviestu ir pabarstome džiūvėsėliais - sudžiūvėliais. Sviestą išsukame su cukrumi iki purios masės, nuolat maišant įmušame po vieną kiaušinį, suberiame citrinų žieveles ir supilame romą. Miltus prasijojame ir sumaišome su kepimo milteliais. Tada sviesto masę atsargiai sumaišome su persijotais miltais ir sukrečiame tešlą į kepimo formą. Kepame 170-180C apie 60-70 min. Ar iškepęs patikriname mediniu pagaliuku. 5 min. keksą vėsiname formoje, po to ant grotelių. aš keksą laikiau formoj per naktį ir tik ryte išėmiau ir dar visą parą brandinau! Girdėjau, kad keksas kuo ilgiau stovi, tuo skanesnis tampa. I can say yep! Mano paieškos vis dar tęsiasi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą