Vaikantis svajones... Persikų uogienė [persikienė]

Man labai keistai skamba iš vaisių gaunamos uogienės, ten, iš kur aš kilus arba mūsų giminėje tai įvardijama vienu žodžiu pvz: obuolienė, persikienė, slyvienė ir t.t. galbūt kalbininkai ir prikibtų it bitė prie medaus, bet aš kitaip nemoku :]  Kadangi persikai buvo fantastiškai skanūs ir aš jų prisipirkau ganėtinai nemenkai, kad net ir labai norėdama nebūčiau įstengusi jų suvalgyti, pasitariau su savimi ir nusprendžiau, kad yra vienas puikus dalykas žiemą - vasaros ir rudens gėrybės, sandariai uždarytos įvairiauių dydžių stiklainiukuose, su spalvingais dangteliais, liūdniems vakarams išbaidyti, o galbūt sukurti šventinę atmosferą virtuvėje ar įžiebti Kalėdinę dvasią jaukioje tyloje. Ne veltui užsiminiau apie Kalėdas, nes ne per seniausiai vis karts nuo karto peržvelgiu tastyart tinklalapį, o ten vis tas pats senas įrašas. Pradėjau nostalgiškai šniukštinėti po senesnius bandydama atrasti dalelę savęs ir taip jau sutapo, kad tyliai įslinkau į šventinį etapą, kuris pažadino manyje mažos mergaitės tikėjimą ir laukimą. Persikienė irgi lauks...

Na, o aš šiandien nė minutės nedvejodama atvėriau savo piniginę levandų krūmeliui "Tyme" ir, žinoma, kitai galybei gėrybių, iš kurių dar labai labai džiaugiuosi juodaisiais pomidorais :]

Kuklusis produktų sąrašas:
7 labai sunokę persikai
6 v.š. cukraus
truputėlis vanilino

Beriame šaukštą cukraus į puodą, supjaustome persikus vidutinio dydžio gabalėliais ir sloksniuojame su cukrumi, kad sultys išsiskirtų kuo greičiau. Paliekame pastovėti kokias 2h, permaišome ir verdame persikienę. Išsitraukiame savo smaližiausią mediniausią šaukštą ir kaitiname visą šitą gėrį. Kai viskas pradeda virti ir po truputį kliuksėti vis pamaišom, pamaišom, juk nenorim valgyt svilėsiukų nuo dugno :]  sumažinam ugnį, įberiame vanilinio cukriaus ir verdam nuolat maišydami, kol masė sutirštėja, gabalėliai suverda ir mediniui šaukštui nebelieka darbo. Nieko nelaukdami pilstome į iškaitintus indelius ir atvėsusius štabeliuojame prie kitų rezervų :] Be galo gardi yra ir abrikosienė, just be curiuos.... & try!

Truputis naujienų arba šokoladiniai - bananiniai keksiukai premjerai!

Dabar galėčiau tarškėti neužčiaupdama burnos, nes tiesą sakant per ganėtinai trumpą laiką labai labai daug viskokiausių dalykėlių čia man nutiko, o ir kulinarinė - konditerinė pusė nebuvo nuskriausta :] Pradedant nuo pačių pačių pradžių, tai aplankiau visų chokoholikų rojų - Belgiją, su visais joje esančiais triufeliais, šokoladais ir kitokiais gėriais [o ten jų daug] ir dar aišku pilną lagaminą visokių tų gėrių partempiau namo, bet apie tai dar bus vėliau. Tada dar būdama Belgijoj ir valgydama pannos [pas juos velniškai populiarus sumuštinis - suvožtinis su daug daržovių ir mėsa arba žuvim pasirinktinai, bet turiu pridurti, kad be galo skanus] gavau pakvietimą sudalyvauti finaliniame žaidime "Mano skaniausias filmas", kuris vyko kulinarijos studijoje, kupinoje electroliux'o liukso liukso. Kepiau vegetarišką lazaniją filmui "Under The Tuscan Sun" [receptas jau seniai seniai čia dulka], prizo nelaimėjau, bet gavau kur kas daugiau - įvertinimą! Ir, žinoma, žavingą electroliux prijuostę :] ir visą galybę teigiamų emocijų. Toliau sekė be galo žaismingas ir spalvingas "bobų vasaros" savaitgalis Kaune, už kurį dėkinga boružei! Ir galų gale priėjome prie esmės, t.y. šiandienos įvykių, o tai buvo filmo Valgyk. Melskis. Mylėk premjera, kuriai ir buvo skirti šie keksiukai. Prigūžėjo pilnut pilnutėlė salė ir dar daugiau darbštuolių, kurios nepatingėjo atsinešti sausainių ar pyragų ir gėlių puokščių į cosmo vip premjerą. Filmas - fantastiškas, labai įkvepiantis, emocionalus, toks savas, kaip nunešioti marškiniai, o dar kai vaidina Julia Roberts... :] vertas, vertas dėmesio! O ir po filmo buvo galima kaip reikiant papuotaut, nes stalas visa ta žodžio prasme lūžo nuo pyragų ir sausainių gausos.

Receptą rasite čia, nes pagrindas tas pats, tik tiek, kad padarius tešlą ją padalinau pusiau ir į vieną dalį įmaišiau 1 šaukštą kakavos, o į kitą dalį įdėjau sutrintą bananą ir gavau tokius įdomius, mano receptorių atžvilgiu derančius skonius. Kas galėtų paneigti, kad bananai ir šokoladas nėra angel's food  :] na va ir  tada dėjau į savo gražuoles popierines formeles gerą šaukštą kakavinės tešlos ir tada bananinės kažkur apie 2 šaukštus, kad užsipildytų šiek tiek daugiau nei 2/3 formelės. Iškepusius atvėsinau, keletas jų gavo ir dekoro :] supakavau ir perrišau kaspinėliais, o kaip be jų... Skanių derinių!

MOLIŪGINIAI BLYNELIAI. PREPARED FOR SHEARING

Dalintis yra gera.
Tai tiesa, žinoma nuo seno. Dažnai prisimenama, ne visada išpildoma.
Gyvenimiška situacija susiklosto, kada dalintis tiesiog ... nepavyksta.
Kalbant linksmiau ir ne taip nostalgiškai bei liūdnai, šią nuostabią , saulėtą sekmadienio popietę, stebuklingai atsiranda tie žmogučiai su kuriais norisi ir dalijamasi visada.

Nuo vėlyvo pavasario sau prisižadėjau sekmadienio pusryčiams gaminti blynukus.
Kaskart vis kitokius. Kad būtų įdomiau. Turiu pasakyti, kad mano pažadai pildosi kuo puikiausiai ir tuo džiaugiuosi. Mažyčiai ritualai pripildo nuobodžias dienas laukimo, smalsumo ,net ir sunkiausiom bei beviltiškiausiai atrodančiom akimirkom suteikia power'io kabintis ir visaip kitaip ropštis į gyvenimą ir per jį.

Blyneliai žmogučiams, kurie dalinasi :

1 puodelio moliūgų tyrės { aš pjaustytus moliūgus paviriau mikrobangėj ir sutryniau trintuvu )
1 kiaušinio
puodelio natūralaus jogurto
1 1/2 puodelio speltos miltų (be abejonės, kuo puikiausiai tinka ir paprasti miltai )
1,5 v.š cukraus
1/2 a.š kepimo miltelių
1/4 a.š sodos
1/4 a.š druskos
žiupsnelio malto imbiero
gero žiupsnio cinamono

Kiaušinį išplakame su jogurtu. Sudedame moliūgų tyrę, gerai išmaišome.
Dedame miltus, cukrų, kepimo miltelius, sodą, druską ir prieskonius.
Viską gerai sumaišome. Gali reikti papildomai įdėti miltų, jei tešla gaunasi per skysta, tačiau ji neturi gautis per tiršta, tokia sakyčiau labiau nulinkusi į skystumo pusę ;)
Keptuvę patepti aliejumi ir kepti po vieną nemažą blynuką, kiekvienai pusei po 2min., kol gausime smagiai parusvėjusius blynelius, kaip auksas.
Patiekti su medumi, klevų sirupu, cinamoniniu sviestu.

Gavosi minkštučiai, su lengvu imbieriniu ir cinamoniniu skoniu, šiek tiek jautėsi ir salstelėjęs moliūgas.


Adaptuotas iš www.raspberricupcakes.com

RUDENIŠKAS SLYVŲ PYRAGAS. SENA PRADŽIA.

Nusprendžiau. NuO šiol būnu čia.
Gaminu čia.
Nuo šiol.
Čia.
Startas kitkam.
Kitokiam.
Šviesiam.
Rytojui.

Koks susipažinimas/pasirodymas be pyrago. Taigi, slyvukių pyragas.
Gardus, gardus. Sviestinė tešla su maloniu citrinų prieskoniu, šiek tiek rūgštokos slyvos ir vos juntamas karamelės ir migdolų prieskonis.


Receptas:

1 V.š kamb.temperatūros sviesto ( skardai ištepti )
2 1/4 miltų
1 a.š kepimo miltelių
1 a.š jūros druskos
vienos citrinos žievelė
1 puod. cukraus
175 g. sviesto
3 kiaušiniai
1 v.š vanilino
2 1/2 puod. pjaustytų slyvų
1/2 citrinos sulčių
1-2 v.š cukraus
1 v.š rudojo cukraus
kapotų migdolų pabarstymui

Sumaišom miltus, druską, kepimo miltelius ir tarkuotą citrinos žievelę atskirame dubenyje.
Mediniu šaukštu ar maišytuvu gerai sutriname sviestą su cukrumi. Maišant, sudedame vienas po kito kiaušinius ir įmaišome vaniliną.

Miltų mišinį dedame į sviesto mišinį. Minkome, kol gausime nesmarkiai prie pirštų limpančią tešlą (gali reikti pridėti miltų, nes man tešla gavosi per daug lipni. Tik neperdėkite per daug. )
Suformuokite rutulį ir padėkite 30min. į šaldytuvą.

Kol tešla šala, dėkite pjaustytas slyvas į dubenį ir sumaišykite su cukrumi ir citrinos sultimis.
Įkaitinti orkaitę iki 190 C . 28cm. apvalią išardomą formą ištepti sviestu. Išimtą iš šaldytuvo tešlą padalyti pusiau ir viena dalimi išklojame skardą. Dedame ant viršaus slyvas, iš likusios tešlos formuojame rutuliukus ir apdėliojame ant slyvų, švelniai paspaudžiant.
Pabarstome ruduoju cukrumi ir kapotais migdolais.
Kepame 30 - 40min.

Recepto šaltinis www.bellaeats.com

Obuoliai skarelėse. Kapotos tešlos tęsinys.

Kapota tešla... viena iš legviausiai padaromų ir visada visada išeina. Net ir tais atvejais, kai lauki ypatingų svečių ir labai stengiesi ir ima štai kas nors ir nesigauna, bet jai tai negalioja! Man dar ji patinka ir dėl to, kad yra universali, tiek konditerijoje, tiek kulinarijoje jos pilna. Juk visi žinome kokie skanūs kibinai :] Nors vis dėlto skaniausi kibinai esti Trakuose, kur taip pat sėkmingai gyvuoja šokolado namai ir tiekia mums pačius skaniausius LT gaminamus saldainius, o dar tas karštas šokoladas... yam...

Bet kadangi dabar jau kaip ir ruduo negailestingai grumiasi su vasara ir visiem aišku, kas įgauna pranašumą, tai griebkime sode nukritusius obuolius ir kepkime, kepkime ir dar kartą kepkime! Šį sezoną jau kepiau savo patį skaniausią obuolių pyragą, kepiau varške įdarytus obuolius ir šiuos sausainius su obuoliukų skiltelėmis.

Mums reikės:

Tešlai:

230g. miltų

110g. sviesto

2g. druskos

40g. kiaušinių

70g. grietinės

10g. cukraus pudros pabarstyti

Įdarui:

70g. cukraus

150g. obuolių

2g. cinamono 

Tešlą pasigaminame labai paprastai, šį kartą taip, kaip liepia vadovėliai. Miltus kapojame su sviestu ir druska, kol pasidaro mažos, birios riebalų kruopelytės, aplipusios miltais. Vėliau sudedame kiaušinius ir grietinę ir užmaišome tešlą, kol ji pasidaro vienalytė ir dedame į šaldytuvą nuo 30min. iki 2h. Kol tešla vėsta, susipjaustome obuolius skiltelėmis. Nėra jokio skirtumo kokie obuoliai, žinoma, tik vienas punktas lietuviški ir tiesiai iš sodo geriausia!  Cukrų su cinamonu sumaišome atskirai.

Imame tešlą, iškočiojame ją 5mm storiu ir supjautome kvadratėlio formos sausainiais [6x6], į vidų dedame obuolių skilteles, ant viršaus pabarstome cukrum ir cinamonu ir sulanktome į vokelio formą. Na ir štai kepame 210-220 C temperatūroje apie 20min. O iškepusius ir atvėsusius dar pabarstome cukraus pudra [kepykloje man sakydavo padulkink cukraus pudros] :) Skanių jabalių!

Šaukštas dangaus... Panna Cotta

Vakar netikėtai susimąsčiau kiek jau čia laiko mano-mūsų blog'ui ir pasirodo, kad šiek tiek pražiopsojau metines. Shame on me! O bet tačiau turiu dar ganėtinai nemenką krūvelę išbandytų receptų ir jų nuotraukėlių, tai galiu džiaugtis paskutinėmis laisvomis dienomis, kurias leidžiu čia, po truputėlį tobulėdama. Juk tobulumui ribų nėra. Kaip ir italai neturi ribų gamindami, besisukiodami savo virtuvėse, kuriose visada gausu alyvų aliejaus ech... ir receptų, perimtų ir pro pro prosenelių, iš kartos į kartą, iš rankų į rankas, šeimos, giminės tradicijos keliaujančios šimtmečiais. Aš galiu džiaugtis tik duonele ir pagaliau atrastu močiutės vokišku polverkuchen [keksu], kurio gaminimo technikos vis dar neįvaldžiau, but one day...

Šiandien dalinuosi gabalėliu italijos, stiklinaite panna cottos, tokios švelnios, subtilios ir šiek tiek pagardintos uogų popuri.

Šaldytuve ieškome:

400ml. grietinėlės

850ml. pieno

25g. želatinos

1 vanilės ankšties

5-6 v.š. cukraus

Paruošimas yra visiškai paprastas. Supilam į puodą grietinėlę ir pieną, sudedam cukrų, perpjautą vanilės ankštį ir viriname. Išbrinkiname želatiną, sudedame į puodą ir maišome, kol želatina ištirpsta, dar šiek tiek pavirinam, bet kartu su želatina nereikia visiškai užvirti. Galiausiai pilame į stiklines, palaukiame, kol atauš ir dedame į šaldytuvą. Patiekiant uždedam turimų uogų ir skanaujame. Vasaros laikotarpiu, tai ne desertas, o rojaus gabalėlis, kai po ranka šitokios galybės uogų ir kitokių skanėstų, kai saulės spinduliais mums tiesiai keliauja vitaminas D...

Where are you snowman?

Čia greičiau tęsinys to, ką pradėjau, bet vis nesugebu užbaigti. Kartu su žaviu uogų desertu apkalbėti buvo ir šie, žmonijai plačiau žinomi "sniego kamuoliukų" vardu, sutvėrimai. Ir staiga prisiminiau observatorijos gidės pasisakymą apie ateivius, pasirodo, kad tokių esą Lietuvoje, pora vargšų užrakintų ateiviukų kitaip dar matomų ir suprantamų kaip meteoritai... o fantazijoje jau reiškėsi žali žmogiukai su antenomis :)

Tai štai, sniegiukai verti dėmesio ir pagarbos dėl keleto dalykų ir pirmiausia dėl to, kad jie laaabai greitai pagaminami, antriausia: karštą vasaros dieną ir skanėstas ir atgaiva, nes nereikia kepintis prie orkaitės, visą darbą atlieką mūsų geras draugas šaldytuvas, trečiausia: jie negali nesigauti net ir beviltiškiausiam gamintojui, nes viskas itin paprasta, o be to galbūt gali suveikti net kaip įkvėpimo šaltinis... 

Reikės:

300g. varškės

300g. kokosų drožlių

200g. cukraus

1 v.š. aguonų

1 a.š. vanilino

Aguonas sumaišom su 4 v.š. kokosų drožlių ir atsidedam. Čiumpam varškę, ją ištrinam su cukrumi, vanilinu ir likusiom kokoso drožlėm. Delnais suformuojam rutuliuką, pavoliojam jį į aguonas su kokosu ir dedam į lėkštę. Pridarom daug daug ir visus laikinai priglaudžiam pas poną šaldytuvą, bet tik laikinai. Ir teoriškai ir praktiškai DONE! Skanaujam, vaišinam draugus ir kaimynus, visiem užteks:)