Perfect!!! nepakartojamas Beatos ryžių pudingas...

Kadangi jau parašiau apie ryžių skonio varškę [čia kaip ir su lašinukų skonio ledais], tai buvo akivaizdu, kad kitas didis pagyros žodis atiteks pudingui. Taip, be abejo iš Beatos knygos, kurios negaliu paleisti nei dieną nei naktį. Laukiu nesulaukiu barbeque sezono kai knygą išnaudosiu pilnu tempu :) Ir staiga minčių ruože prabėgo vaizdelis iš Jamie Oliver laidos, kai jis ant namo stogo išsinešęs kepsninę čirškino įvairiausias daržoves... sure,  UK tikrai kad dar sudėtingiau su saulėtom dienom, kas Lietuvoj per atostogas virsta blogos nuotaikos priežastimi, o bet tačiau ne visada. Čia buvo diiidelis minties šuolis, bet grįžtu prie pudingo, kurį įsimylėjau nuotraukose, o paragavus jis tapo vienu iš geriausių skonių gamą atgaivinančių saldėsių! Without any doubt! Kitiem tai tik ryžių košė, neeee kategoriškai nesutinku tai toks švelnus, lengvas ir nekaltas sutvėrimas, tikras pudingas :) recepto neperrašinėsiu, jį galima rasti čia, su keletu variacijų ;)

Puikumėlis :) matau čia mini meno kūrinį su prisikėlusiais antram gyvenimui braškių gabalėliais. Recepto laikiausi 100% ir ką noriu pastebėti, kad vanilės ankštis be abejonės negali būti pakeista! Būtent jos dėka pudingas tampa dangiško skonio ir kas be ko dar ir dėl MEILĖS! 

Dar šiek tiek apšnekant vanilės ankštį, tai atradau VCUP "Tulsi" prieskoniuose logiškai suderinamą santykį tarp kokybės ir kainos: viena ankštis - 3Lt, kas tikrai nėra taip skausminga mūsų ir taip vargšėms krizės stekenamoms piniginėms. 

Pudingą patiekiau šaltą, dar visą naktį brandinau jį puode ir šis skanumėlis pranoko visus mano lūkesčius! Gal tuo ir baigsiu, nes kažkaip šiandien liežuvis pinasi...  Hasta la vista!

Eksperimentinė ryžių skonio varškė

Nusipirkusi Beatos knygą vis dar negaliu atsidžiaugti, kad ją turiu :] Kas kartą panyru į vis kitokį atradimų pasaulį. Be šios knygos nebūtų ir ekstravagantiškos varškės recepto, nors čia net ne receptas, o daugiau iš serijos taip buvo nulemta žlugimui, bet... Ir, žinoma, užsigeidžiau aš pudingo. Prisiskaičius Beatos patarimų užmerkiau ryželius piene nakčiai ir ką jūs galvojat kitą dieną beverdant pastebėjau, kad kažkas ne taip...  vietoj įprastinio virimo mano pienas pradėjo keistis ir tas pasikeitimas buvo varškė be jokios rūgštelės tik vanilės ankštis ir cukrus, kas mane be galo nustebino hmmz? 

Didžioji paslaptis:

1l pieno

1 vanilės ankštis 

4 v.š. cukraus

O buvo taip: ryžiai mirko visą naktį ir visą dieną, tai praktiškai parą. Tada aš be galo patenkinta virinau pieną, į kurį šliūkštelėjau cukrų ir įmečiau vanilės ankštį, kurią man pavyko dar šiek tiek išgelbėti tikrajam pudingui. Ir štai pastebėjau tą keistą reiškinį, kurio visai nelaukiau, bet tai buvo malonus siurprizas :] Taip atsirado ponia ryžių skonio varškė, tokia salstelėjusi ir vanilinė vanilinė :]  aišku jos išėjo nedaug, vos po kąsnelį paragauti, bet kaip atradimas ganėtinai neblogai.

Pusryčiai su knyga. Kas gali būti geriau už home made yoooghurt...

 O man nereikia nė bėgimo takelio, nes kasdien visur tekina ir niekur nespėju, o taip norėčiau sustabdyt akimirką, nors trumpam, kartu... nubėgt į sodą, prisiskint pilnas saujas trešnių, kurias sapnavau ir parbėgti ir dar pamojuot močiutei, kepančiai nepakartojamą citrininį pyragą, palikt laiškelį seneliui ir grįžti, grįžti į nežinią. Nežinią, kurioje žinau tik atsakymą į klausimą kas pusryčiams? Jogurtas! vienas, su avižiniais pabarstukais, su džiovintais vaisiais, su riešutais, su uogom, su uogiene and so on... Pirmus kartus, kai tik pradėjau darytis namuose jogurtą, ganėtinai didelis išbandymas buvo nuo jo atsitraukti. Kaip ir kas kartą paragavus to kas tikra, supranti kas tik pigi klastotė. Jogurto gamybos gėrio prisiskaičiau pačioj vegetariškiausioj knygoj Harė Krišna "Vegetariniai valgiai" p.S. rekomenduoju!

 

Dahi

2,3 l nenugriebto pieno (10 puod.)

50ml jogurto (1/4 puod.)

Gaminama: 15min.

Rūgsta: 4-8 h.

Gali pasirodyt labai neįtikėtina, bet viskas ką reikia padaryti, tai užvirti pieną, jį atvėsinti ir puodelyje šilto pieno išmaišius jogurtą, jį supilti atgal į puodą. Kaip 2x2 :) Bet yra keletas o bet tačiau: pieno karštumą tikriname mažuoju piršteliu ir kai jau nenusideginę galime išlaikyti jį piene, pilame jogurtą. Taip pat laaabai svarbus dalykas yra tas, jog jogurtas turi būti nejudinamas kol rūgsta ir stovėti šiltoje vietoje. Be to, šaltomis dienomis, kad pienas normaliai rūgtų, prireiks daugiau jogurto. Aš jį rauginu prie misterio radiatoriaus ir apkloju kalnu rankšluostukų, kad jokiais būdais neperšaltu ir nepasigautų slogos :) Elementarus receptas, daugelio išbandytas, aprašytas, komentuotas, bet negalėjau susilaikyti nepridėjus dar keleto liaupsinamųjų žodelių jogurto naudai. Selamat makan!

Iš beprotiškai fantastiškų serijos: Obuolių pyragas! yum yum...

Istorija kartojasi kaip ir su visiškai išsitaškiusiais obuoliais (jabaliais) :] taigi stovėjo jie vargšiukai tokie gelsvi, nė trupučio neparaudę ir neraustantys, bet še tau pradėjo vysti... vėl... ir prisiminiau savo sostinės lysvę ant palangės su pipirinėm ir rozmarinais ir levandom. o dar besikalantys svogūno laiškeliai... ech... kodėl jie tokie nejudrūs... 

Pyyyragas. Vienas iš skaniausių kada nors gyvenime valgytų obuolių pyragų, iš viso šita savaitė tokia sklidina obuoliais, kad pvz šiandien valgiau obuolių štriudelį Itališkos kepyklos :) greitu metu skaičiuosi ant pirštukų ko dar ten neragavau, o kai pirštai baigsis garsiai sušuksiu YES! tuomet išmokus visus pavadinimus teks šokti laimės šokį. et... Obuolinis pyragas, kritiškai įvertintas perskaičius receptą, bet tirpdamas burnoje pakylėjęs į aukštumas. Ir pats pakilęs į top'ų top'ą :] Ir štai radau aš jį tokiam vertingam leidiny kaip "Virtuvė Nuo...Iki..." Nr.3(11) ir daugiau neketinu paleisti niekada! Nei pirmas nei paskutinis receptas iš ten, juk kaip kitaip gali būti, kai žurnalo laukiu kaip vaikas saldainio ir tada jį godžiai skaitau iki paskutinės eilutės ir taškas.

 

Smalsiai žvilgtelime ko gi reikia: 

3 kiaušinių

9v.š. pieno

9v.š. aliejaus (aš naudojau sviestą)

9v.š. cukraus

9 kupini š. miltų (pusę a.r maišyti su rupiais)

1a.š. kepimo miltelių

1a.š. gesintos sodos ( aš dėjau pusę a.š.)

5-6 obuoliai, be jokių abejonių man tik antaniniai!!!

1 bananas (čia jau mano fantazijos vaisius) 

1v.š. cinamono, 2v.š.cukraus.

Suplakame kiaušinius su pienu, cukrumi ir aliejumi (išnaudojam poną mikserį!) tada įmaišom miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir gesinta soda. Tešla turi būti kefyyyro tirštumo. tekšt tekšt... Kepimo formą būtinai patepam sviestu (ko aš nepadariau ir po to labai gailėjausi) ir vietoj įprastų džiūvėsėlių pabarstom kviečių sėlenėlėmis. Supilam tešlą į formą. Tada nulupam obuolius, aš dalį obuolių palikau su odele, ir supjaustome stambiomis skiltelėmis, nepamirštame banano! Skandiname obuolių skilteles-bananų riekeles tešloje ir viršų pabarstom cukraus ir cinamono derinuku. Ir štai po 35-40 min., kepant 180 C tempertūroje ištraukiam didyydelį, nuostabų pyragą, kurio užteks man, Tau ir dar keletui žmonių palepinti ;] Niam niam...

 

Round and round we go, our roads went separated... sluoksniuotoji...

Žiūrinėdama savo food photo užklydau į profesinės laikus... (didelis atodūsis)... O bet tačiau yra vienas labai geras dalykas, kai gaminom sluoksniuotą tešlą aš įdėmiai viską fiksavau sau, Tau ir visiem... Namie jos pasidaryti nesu bandžiusi, nes reikia laaabai ilgai medituoti, daug vietos ir ledinių nervų. Galbūt, one day, kai būsiu pakylėta gyvenimo, juk šiai tešlai reikia daug dėmesio, ne veltui prancūzai su ja meiliai kalbasi :)  J'aime la France...

Truputį žinių apie sluoksniuotą tešlą. Tešlai paruošti reikia: miltų, skysčio, druskos, kiaušinių, maistinės rūgšties. Maistinė rūgštis ir druska tešlai duoda elastingumą, ji tampa lankstesnė. Gaminiai kepami 230-250 C, nes kepant žemesnėje temperatūroje riebalai išbėga ir gaminys tampa sausas, sluoksniai nubyra vienas nuo kito.

Step 1 Į indą dedami miltai, skystis, druska, rūgštis, kiaušiniai ir užmaišoma tešla, kol gaunasi vientisa masė. Paruošta tešla paliekama 30 min. pailsėti. 

Step 2 Tešla iškočiojama stačiakampio formos maždaug 1cm storio, nuvalomas per didelis kiekis miltų ir į tešlos vidurį dedamas margarinas, kurio storis ir temperatūra tokie patys kaip ir tešlos (patikimi šaltiniai sako, kad tokiam reikalui tinkamas "Eve"margarinas) ir užklojamas laisvais tešlos kraštais. Tešla paliekama pailsėti.

Step 3 Pailsėjus tešla iškočiojama ir vėl lankstoma trigubai arba keturgubai. Ir visas šis malonumas 4-5 kartus.

 

 Obuolių pyragas

Tešlai:

290g. miltų

150g. margarino

43g. kiaušinių

2g. druskos

2g. rūgšties

85g. vandens

Įdarui:

230g. obuolių

80g. cukraus

4g. cinamono

truputį vandens obuolienei

Paruošta sluoksniuota tešla iškočiojama apie 8mm. stačiakampio formos, perpjaunama per pusę ir pusgaminiai iškepami. Iš obuolių verdama obuolienė [negaliu neįsiterpti, o jūs ar žinote kas yra obuolienė? na gerai pagalvokit, čia labai paprastas klausimas, jokios matematikos :) pasiduodat? taigi obuolio žmona!], kuri atvėsinta dedama ant vieno iškepto pusgaminio ir išlyginama. Ant viršaus dedamas antras iškeptas pusgaminis, lengvai prispaudžiama ir pabarstoma cukraus pudra. O štai taip atrodo vienas iškepęs pusgaminis ir pyragas :] kad ir kaip ten bebūtų man skaniausi yra sluoksniuotos tešlos rageliai, kai vynioji vieną sluoksnį po kito ir gali netgi valandą valgyti tokią bandelę, lėtai pasimėgaujant...

Aš noriu šventę švęst! Širdeliniai blynai :]

Blynais kvepiantys namai... dažnai laiptinėje praeidama negaliu neužuosti puikių kvapų iš kaiminystės, tuo labiau kai tai būna blynai :) Vasario 16-ąją blynai čirškėjo daugelio žmogeliukų keptuvėse ir ne veltui, juk Užgavėnės, kaip sakant ši didi šventė neaplenkė ir mūsų namų, abi su mama plušėjome prie keptuvių. Aš išbandžiau vokišką receptą, kuris kaip pirmą kartą pavyko puikiai, bet juk su blynais kitaip ir būt negali! Truputėlį nuklystant nuo blynų ir daugiau užsikabliuojant už Germany temos, tai man kažkaip iš vaikystės užsilikęs vokiško šokolado su mėtomis skonis :) prisimenu kaip fantastiška būdavo važiuot pas senelius per šventes žinant, kad ten bus daugybė tokių skanumynų. Ko daugiau vaikams reikia... Taigi taigi šiandien tokį elementarų atradimą apturėjau :) jau senokai perku "Syrup de Methes" ir gerdavau mėtinę moką, kada tik panorėdavau... Chi... o va šiandien išbandžiau kakavą su šiuo sirupėliu ir skonis, skonis toks, kad dar dabar jį jaučiu :) pakvipo vaikyste...

Ir štai ko gi mums prireiks šiems gražuoliams:

 30g. minkšto sviesto

žiupsnelis druskos

50g. cukraus

2 kiaušiniai

80g. miltų

1/2 a.š. kepimo miltelių 

vanilinio cukraus 

100ml. pieno 

1 citrinos žievelės geltonosios dalies 

Ištirpiname sviestą ir kai atvės išplakame kartu su druska, cukrumi ir kiaušiniais. Miltus kartu su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi sumaišome su pienu, kol nelieka gumuliukų. Tada viską kartu permaišyti ir palikti 10 min. "pailsėti".
Man ganėtinai keistai atrodė, kad reikia sumaišyti miltus su pienu, o tik po to įmaišyti kiaušinius, bet naujovės yra labai gerai, todėl kai ištraukiau pirmą blyną, o tada ir antrą ir trečią ir jie visi buvo gražūs, neprilipę, neperkepę, gardžiai kvepiantys Good Good!
Nuotraukų herojai >>>blynai<<< pasipuošę chokoladu, apelsinų džemu, kiti - cukraus pudra ir raudonųjų serbentų drebučiais :) apšnekant drebučius tai yra taip nuostabu, kad sumaišius 1 dalį raudonųjų serbentų sulčių ir 2 dalis cukraus gauni štai tokią drebutinę masę be tirštiklių, konservantų ir kitokių E [fe] atstovų :)

Tęsiant giminės tradicijas, naminė duonelė :] yammy....

Pasirodo jau ganėtinai ilgą laiką mūsų giminėje sklando duonelės receptas, kurį aš visai neseniai pati susigriebiau išbandyti ir nė kiek nenusivyliau. Skonis: tirpsta burnoje, kvapas: akimirksniu pasklinda po visą butą, kaimynai taip pat niekad nesiskųs, vaizdas: lieka įvertinti jums! Šį kartą nepateiksiu receptūros, nes vis tiek be "raugo" jos išsikept neįmanoma, žinoma visada galima naudot mieles, salyklą, bet man duonelė turi būti ypatinga keliais aspektais, pirmiausia, tai natūralumu - jokių EEEEEE (feee) :) kitas itin svarbus punktelis t.y. gamybos procesas ir kepimas, taip duonkepės graibstyte graibstomos, bet puikiausią duoną galima išsikepti ir orkaitėje įdėjus į ją daugiau MEILĖS pvz: minkymas, tai tokia šiek tiek užsitęsusi akimirka, bet visą laiką prisimenu istoriją apie vilką, kuris laukė duonos ir vis klausinėjo ar jau dabar galima valgyti? :) o kur dar kepimas ir labiausiai išgyventi verčiantis momentas yra laukimas kol duonelė atvės, nes jos norisi tuoj pat, kuo greičiau, o bet tačiau visi puikiai žinome, kad NEgalima jokiais būdais valgyti karštos, tik keptos duonos ir kitų miltinių gaminių!

P.S Labai labai ypatingai norintiems galėsiu duoti raugo, bet ne iš karto. Tokiu skoniu privalo mėgautis kiekvienas! ;)