Pasirodo jau ganėtinai ilgą laiką mūsų giminėje sklando duonelės receptas, kurį aš visai neseniai pati susigriebiau išbandyti ir nė kiek nenusivyliau. Skonis: tirpsta burnoje, kvapas: akimirksniu pasklinda po visą butą, kaimynai taip pat niekad nesiskųs, vaizdas: lieka įvertinti jums! Šį kartą nepateiksiu receptūros, nes vis tiek be "raugo" jos išsikept neįmanoma, žinoma visada galima naudot mieles, salyklą, bet man duonelė turi būti ypatinga keliais aspektais, pirmiausia, tai natūralumu - jokių EEEEEE (feee) :) kitas itin svarbus punktelis t.y. gamybos procesas ir kepimas, taip duonkepės graibstyte graibstomos, bet puikiausią duoną galima išsikepti ir orkaitėje įdėjus į ją daugiau MEILĖS pvz: minkymas, tai tokia šiek tiek užsitęsusi akimirka, bet visą laiką prisimenu istoriją apie vilką, kuris laukė duonos ir vis klausinėjo ar jau dabar galima valgyti? :) o kur dar kepimas ir labiausiai išgyventi verčiantis momentas yra laukimas kol duonelė atvės, nes jos norisi tuoj pat, kuo greičiau, o bet tačiau visi puikiai žinome, kad NEgalima jokiais būdais valgyti karštos, tik keptos duonos ir kitų miltinių gaminių!
P.S Labai labai ypatingai norintiems galėsiu duoti raugo, bet ne iš karto. Tokiu skoniu privalo mėgautis kiekvienas! ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą