Jau savaitę neužmiegu. O kai pavyksta, tai visą naktį miegas būna visiškai negilus ir kiauras.
Tiesą sakant, visiškai to negaliu paaiškinti, nemigos neturėjau per visą savo gyvenimą.
Visad miegojau saldžiai ir giliai, kaip kūdikis, net turėdama ir didžiausių problemų...
Pastaruoju metu įvykiai ir netikėtumai veja vienas kitą, viskas sukasi kaip intensyviai pagreitintam filme, per dieną priimu net ne vieną gan svarbų sprendimą, ir jaučiu, kad stipriai, be galo stipriai artėja didieji pokyčiai.
Svarbiausia, kad aš rami, labai rami, nors protas dirba dieną naktį, kap besisukantis sraigtukas...
Ir aš laiminga, laiminga, kokia tikriausiai nebuvau niekad, arba buvau laiminga kitaip.
Noriu daryti kitus žmones laimingus, ir kaip nekeista, tai pavyksta, nors ir neįdedant pernelyg daug pastangų; veiksmas vyksta iš vidaus.
Mano priešventinis laikotarpis ir pojūčiai ir jausmai šimtu dešimt procentų skiriasi nuo visų praėjusių. Stengiuosi kurti savo Kalėdas, savo didžiausius malonumus, kuriuos galiu patirti per jas; nebūtinai tai turi būti karštas vynas, imbieriniai sausainiai, last christmas ar raudona kalėdinė atributika. Ir aš visai nesitengiu, tai vyksta savaime, kad ir kaip banaliai skambėtų.Visur noriu gaivos, švaros, šalto oro gūsio, drungno vandens su citrina, ėjimo per pusnis, nes tai sukelia man ekstazę, sniego kasimo apsirengus sijonu ir batais su pakulne.
Ir aš neišprotėjau, tai galiu apibūdinti kaip apgalvotą fun, iš širdies.
Let's have so me fun!
Aš nesakau, kad nekepiau šiemet meduolių, ne, kepiau, ir net kelių rūšių (kažkaip į visus dėjau juodųjų pipirų daugiau nei imbiero, hmm? ), nes turiu juos kam dovanoti, yra žmonių, kurie jų nekepa, bet labai mėgsta.
Lygiai prieš savaitę turėjau visiškai man netikėtą susitikimą, kuris šiek tiek išmušė iš vėžių ir turiu įtarimą, prisidėjo prie mano nemigos.
Labaį norėjau pabendrauti su tuo žmogumi daugiau, padovanoti meduolių, bet gaila nepavyko. Ir šiais metais nebesutiksiu. Ir gal net kitais...velnias, jaučiuos kažko neišpildžiusi.
Įkvėpta rendez-vous ir dar kito šiandieninio susimatymo, kepiau apverstą obuolių tart'ą. Jis man kažkuom labai šventiškas. Mūza mano kišenėje.
Apverstas obuolių pyragas ~
100g sviesto
200g miltų
1 kiaušinis
50g cukraus
druskos
3 obuolių
50g rudojo cukraus
30g sviesto
Iš miltų ir kubeliais supjaustyto sviesto, cukraus, druskos ir kiaušinio gerai suminkyti tešlą. Uždengti ir padėti pusvalandžiui į šaldytuvą. Cukrų ir sviestą pakaitinti keptuvėje, kol gražiai parus. Gautą karamelės masę paskleisti dviejose 18-20 cm apvaliose formelėse, arba vienoje didelėje, kaip aš ir padariau. Obuolius nuplauti, nulupti, išimti sėklas, kuo ploniau supjaustyti skiltelėmis ir išdėlioti ant karamelės masės.
Tešlą padalyti į dvi dalis, iškočioti du skritulius (arba vieną didelį) ir uždėti ant obuolių. Kraštus apipjauti. Kepti 18-20 min. 200C orkaitėje.
Iškepusius atvėsinti, išimant iš formos apversti.
* būtų skanu patiekti su creme fraiche, paprasta plakta grietinėle, apibarstyti levandų cukrumi ( cukrų sumalti su džiovintais levandų žiedais).
Einu kepti meduolių, kartais pasvajoti apie mėnesį mano šaldytuve gyvenantį anglišką pudingą, po savaitės jau ragausiu.
Ir dar. Vėl iš naujo pamilau mados fotografiją. Tiesą sakant, meilė neišblėsta jau septintus metus.
Le mignon vie.