Pats metas pamojuoti žiemai balta nosinėle... Dienos vėl pralenkė naktis, o saulė tapo nebe retu reiškiniu, o kasdieniu malonumu (beveik kasdieniu) ;] Toks ir malonumas, kai ją gaudau pro langą lengvai pirštais prisiliesdama prie stiklo. Taip, kai jau visas pasaulis prasirgo pačiom baisiausiomis ir šlykščiausiomis gripo formomis mane aplankyt užsuko ponas angininas... kad jį kur velniai griebtų... Bet įrašas ne apie mane, ne apie poną angininą ir net ne apie kruvinąją merę. Apie tokią klampią, bet be galo skanią masę dar vadinama kisieliumi. Šią žiemą kabinu didžiausią medalį jam! Tik savo kisieliuko dėka pragyvenau šaltus žiemos vakarus, kai tik parlėkus po paskaitų, su apšarmojusiom blakstienom, aš jau stovėdavau prie puodo ir nekantriai laukdavau burbulo, kuris pamerkdavo akim ir garsiai išrėkdavo JAU! Tada aš labai mikliai prisipildavau pilną pilną žuviuko puodelį ir po kelių minučių lėtai šaukšteliu kabindavau šį gėrį. Kaskart jis atskleisdavo vis kitokias mano nuotaikas ir užgaidas... Sunaudojau DAUG serbentų atsargų, bet tuo džiaugiuosi, nes pasirodo, kad juodieji serbentai turi daugiau vitamino Cėcė negu citrina, kiviai taip pat.
Visi mokam virti kisielių, kaip ir visi mokam padaryti basic poną tinguiną, bet aš vis tiek įdedu receptą, kaip tai darau aš :]
Klampučiui reikės:
1-1,5l vandens
2-3 kupinų šaukštų bulvių krakmolo
2 sklidinų saujų šaldytų juodųjų serbentų
saujos šaldytų spanguolių
cukraus arba home made uogienės (pagal skonį, todėl visada reikia ragauti!)
priedai pagal akimirkos polėkį
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą