Apie vasarą galima kalbėti ir kalbėti... Tuomet posakis "šypsokis, nes tai nervina lietuvius" paprasčiausiai netinka! Saulė suteikia kitokį pagreitį trapiuose gyvenimuose. Vėl netikėtai prisiminiau Šventąją ir vieną įžvalgą:" Saulė kepina žmones taip, kaip jie kepina šašlykiukus vakarais, vaje kiti ir degina [kažkam nepasisekė]" :) Gaila, kad iš šventosios neparsivežiau jokių naujų receptų šedevrų... vargana virtuvėlė buvo... :) O bet tačiau negaliu skųstis, nes prisiminimų melejonai. Todėl yra BŪTINA rašyti dienoraštį, nes jau per vieną dieną tiek visko nutinka, jog vėliau belieka tik juoktis ir stebėtis... wow... Na, bet grįžtam prie salotų. Taip jau nutinka, kad jos tampa pirmu ir antru ir trečiu patiekalu, kaip tik norisi. Šias vyšnių salotėles dariau jau senokai, tikrai senokai, bet jos turi kažką savito...
Ingridientai:
sauja šviežių, traškių salotų lapų
kupina sauja pakepintų lazdyno riešutų (aš dėjau ir graikinių)
puodelis vyšnių
100g. fermentinio sūrio (pagal pomėgius)
druskos, pipirų
natūralaus jogurto (taip pat pagal pomėgius)
Viskas labai paprasta! sumetam pusiau perpjautus riešutus į keptuvę ir lengvai apskrudinam. Kol skrunda riešutukai, suplėšome salotų lapus, tik šiukštu nepjaustom! Sudedam vyšnaites be kauliukų, žinoma. Supjaustom sūrį nedideliais kvadračiukais, riešutus truputį atvėsinam, viską sumetam į indą. Tada po žiupsnelį druskos, pipirų ir vainikuojame keliais šaukštais natūralaus jogurto, čia jau pagal skonį. Viską su meile išmaišome ir ragaujam, ragaujam, ragaujam... ir mėgaujamės, ir džiaugiamės, ir... ir... ir... Vuolia!!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą