Ladybirds... It's everywhere

Mes turėjome tuos laukus - Two Little Sadies

2011-12-17T15:04:00.002+02:00

Gyvenome gi. Vėjo nublokšti. Žodžiai žodžiais neišreiškiami. Tragedijų komedijos, komedijų tragedijos. Mąstymai mąstymai. Glostymai ir raminimai. Sutapimai ir suvokimai. Vakarienės ir žali pusryčiai. Autobusai ir traukiniai. Dylan'as ir Flynn'as. Skaitymai ir neskaitymai bei pasakaitės prieš miegą. Tarpuose portretai, paveikslai ir dinozaurai. Nepamirštant TOS viduržemio jūros. o po kiek laiko ir tikros.

Tada lagaminai knygų, maudžiančios pėdos ir ramūs atsisveikinimai...

Buvo ir kavos su pyragais. Imdavame savo užrašines ir kurdavome sąrašus, kur galime rasti geriausią kavą mieste. Ne visas (toli gražu) spėjome aplankyti ir paragauti. Viena skaniausių, vis dėlto, ant TŲ laiptų, prie didingiausios bibliotekos, vėjuotą pavasario popietę, kartais šnekant net per daug atvirai (bet aš tau jau sakiau, ar ne?).

Ir dar buvo tie brown'iai kartu su morkpyragiu. Kone kasnakt. Po visko, kepami jau pačių pasimėgavimui. Labai paprastas, bet sodrus ir turtingas.

Brownpyragis ar šokoladainis:

200g kambario temperatūros sviesto

300g šokolado 70% kakavos

5 kiaušinių

3/4 puod. miltų

1 a.š. kepimo miltelių

1/2 a.š. druskos

1 puod cukraus

2 a.š. vanilės

Karšto vandens vonelėje ištirpinti šokoladą kartu su sviestu ir palikti atvėsti.

Didesniame dubenyje gerai suplakti kiaušinius su cukrumi ir vanile. Atskirai sumaišyti miltus, druską ir kepimo miltelius.

Atvėsintą šokoladą suplti į kiaušinių masę, švelniai įmaišyti miltų mišinį.

Kepti apie 25min 175C temperatūros orkaitėje.

( Labai gardu prieš kepant įbarstyti balto šokolado gabalėlių, nes valgant kur ne kur rasti aptirpusį gabalėlį, dar ir koks malonumas).

Kaušelis ledų ant viršaus- malonumas beveik garantuotas.

Prancūziška duona boule. beveik kaip artisan bread

2011-01-12T11:13:00.008+02:00

Tikriausias dalykas pasaulyje yra meilė. Meilė širdyje, sieloje, prote, kūne. Pirma- sau. O paskui viskas savaime...

Tas jausmas neaprėpiamas, begalinis, pilnatviškas, gražus. Pravirkdantis ir prajuokinantis iki negalėjimo. Kvepiantis kaip pušynas, sušildantis kaip židinys ar netikėtas dėmesys.

Meilė- tai gyvenimas. Mano gyvenimas, su kitais, su mylinčiais ir tai suvokiančiais...

Per tokį neilgą laiko tarpą susitaikyta su praeitimi, artimiausi žmonės pagaliau, priimti tokie, kokie yra. Ir kaip jie pražydo tada! padovanojo tiek nuostabių akimirkų, kvatojimo, nuoširdžių ašarų ir nuoširdaus pykčio...

Atradau tiek aukso, čia pat, šalia savęs.

Buvo dar norai, kurie pradėjo pildytis tik tada, kai buvo susitaikyta su gyvenimu be jų. Tokie jau tie dėsniai. Konstanta, niekada nekintantys...Kuriems tik reikia laiko suvokti.

Dėsniai nekinta, kinta gyvenimas. Kinta, ir labai. Pradedame visiškai naują etapą, susitaikę su senu. Kad būtų lengviau, kad būtų drąsos padaryti daugiau, padaryti, tai ko norisi, suvokti savo galią.

Palinkėkim sau dar daugiau drąsos ir ramybės, kad viduje nebūtų per daug blaškymosi ir galėtume daryti teisingus sprendimus, su klaidų minimumu.

O dabar apie duoną. Labai norėjau kepti tokią duoną, kurios nereikia minkyti, o raugo pasiruošusi nebuvau. Tad teko apsieiti su mielėmis. Gerai ištyrinėjau daugybę internete esančių duonos receptų ir prisiminiau tokias artisan breads. Tai taip vadinamos duonos meistrų duonos.

Didelė bėda, kad tokiai duonai tešla laikoma nuo 4 iki 18 dienų šaldytuve. Tad jei norisi pasigaminti, reikia būti pasiruošus iš anksto. Žinoma, aš to padariusi nebuvau.

Bet radau puikų receptą, kuriame tešlą užtenka laikyti 3 val, ir gauti puikią, beveik artisan duoną, su minkštu drėgnu vidumi ir plona, traškia plutele. Geresnės duonos, kepamos namie ir su mielėmis negalima net norėti.

Prancūziška duona: Boule ~

3 puod. šilto vandens

1 1/2 v.š sausų mielių

1 1/2 v.š druskos

6 1/2 puod. miltų *

Į didelį indą sudėti miles, vandenį ir miltus. Viską gerai sumaišyti, uždengti dangčiu ir palikti 2 val. kambario temperatūroje.

Po 2 val. padėti 3val į šaldytuvą, kad tešla nebūtų tokia lipni. O dar geriau visai nakčiai.

Paviršių, ant kurio formuosite duoną, gausiai pabarstyti miltais. Aštriu peiliu atpjauti tiek tešlos, kokio dydžio norisi kepti duoną. Tą norimą dalį vėl apibarstyti miltais ir per 30- 60 s suformuoti duonos kepalėlį. Palikti 40 min., įdėjus į apvalią nedidelę formą ( naudojau 20 cm. skesmens silikoninę).

20 min. prieš kepimą įkaitinti orkaitę su kokiu indu, skirtu kepimui ( naudojau orkaitės skardą) iki 230 C.

Duonos viršų vėl apibarstyti miltais ir aštriu peiliu įpjauti išilgai. Po 20 min. laikas kepti. Greitai atverti orkaitę, įpilti į jau įkaitintą indą puodelį karšto vandens, pašauti duoną ir kepti apie 1 val, vis įpilant vandens, kad neišgaruotų.

Iškepusią visiškai atvėsinti ant grotelių.

Likusią tešlą galima laikyti šaldytuve ir sunaudoti per 14 dienų,

* pusę 2 1/2 puodelio naudojau rupių ruginių miltų ir kitą likusią dalį baltų miltų.

Recepto šaltinis: The urban spork

Angliškas Kalėdinis pudingas

2010-12-27T20:58:00.007+02:00

Gražios buvo Kalėdos. Ir stebuklingos ir linksmos. Noriu padėkoti daugybei žmonių už nuostabias akimirkas. Ir už buvimą šalia ir per atstumą.

Dabar už viską labiausiai noriu miego...

Taigi ilgai išlauktas pudingas. Patikęs įvairaus amžiaus, pažiūrų, lyčių žmonėms. Drąsus, turtingo skonio, neapsunkinantis ir sušildantis. Toks jau tas pudingas. Stiprus pliusas šiam gaminiui nuo visų.

Angliškas kalėdinis pudingas~

gabalėlis minkšto sviesto

100g savaime kylančių miltų

150g baltos duonos džiūvėsėlių

žiupsnis druskos

1/2 tarkuoto muskato riešuto

1 a.š prieskonių mišinio

didelis žiupsnis cinamono

150g natūralaus margarino ( sutarkuoto)

200g rudojo cukraus

100g džiovintų vyšnių

100g sultana razinų

200g didelių tamsių razinų

100g apelsinų žievelių, smulkiai pjaustytų ir cukruotų

1 v.š migdolų riekelių

1 mažas obuolys, tarkuotas

1 maža morka, tarkuota

žievelė ir sultys iš vieno didelio apelsino

200ml stipraus porterio alaus

3 dideli kiaušiniai

1 v.š medaus

Sviestu ištepti 1,2 l. pudingo ar kekso formą ( geriau, kad būtų skylės vidury formos). Pasverti visus sausus produktus ir sudėti į didelį dubenį. Įtarkuoti obuolį, morką ir įtarkuoti žievelę. Gerai sumaišyti.

Į kitą nemažą indą pilti porterį, įmušti kiaušinius, ir gerai išplakti. Tada įspausti apelsino sultis ir sudėti medų. Sumaišyti.

Šlapius produktus dėti į sausų produktų dubenį, gerai maišant su dideliu mediniu šaukštu.

Sudėti masę į formą ir gerai ją supakuoti: užkloti dvigubu sluoksniu kepimo popieriaus, gerai jį įspausti į vidurį formos, tada uždengti folija ir gerai pritvirtinti šonus su stipriu siūlu. Dėti į garų puodą, arba į didelį puodą su verdančiu vandeniu( kad apsemtų formą iki vidurio), ir virti garuose nuo 4 iki 6 val.

Reikia stebėti ir vis nupilti vandenį nuo formos viršaus, nes jis susikaupia nuo garų.

Kai pudingas paruoštas, nuimti foliją ir popierių , leisti visiškai atvėsti ir sandariai suvynioti į naują popierių.

Laikyti šaltai ir tamsiai mėnesį.

* patiekiau su brendžio sviestu.

50 g minkšto sviesto sumaišiau su tokiu pačiu kiekiu cukraus pudros ir 4 šaukštais brendžio.

Skanu tiek su sviestu tiek be jo.

adaptuota iš Jamie Oliver magazine popierinio varianto.

Valgomos kalėdinės dovanos

2010-12-23T12:11:00.016+02:00

Šiemet, dauguma mano dovanų valgomos arba rankų darbo, na dar keletas dailių žvakių rinkinukų.

Viskas taip susiklostė: ir labai norėjosi daryti dovanas asmeniškas, svarbias, tik vienas tokias, ir dar finansinės galimybės sudėliojo savo į vietas...

Bet yra labai gerai, mes visi laimingi, savo širdutėse turime daugiau nei bet kada, kūryba užliejusi visus kampus.

Yra meilė.

Yra mūzos.

Yra džiugesys.

Yra Kalėdos.

Imbieriniai meduoliai ir pepparkakor~

( receptų nerašysiu, nes jų gausu interneto platybėse ).

Karamelizuoti riešutai su prieskoniais~

2 1/2 p. riešutų mišinio ( naudojau migdolus ir truputį žemės riešutų)

1 didelio kiaušinio baltymas

1/4 p. cukraus

1 a.š druskos

1/2 a.š čili miltelių

1/4 a.š prieskonių mišinio

1/2 a.š malto kumino

1 3/4 a.š kajeno pipiro miltelių

Gerai išplakti kiaušinio baltymą. Sudėti visus prieskonius ir cukrų. Gerai išmaišyti ir suberti riešutus, vėl gerai išmaišyti , kad riešutai gerai apsivoliotų prieskoniuose. Kepti 150 C orkaitėje 15 min., tada išimti sulaužyti sukibusius riešutus, sumažinti orkaitės temperatūrą iki 120 C ir dar pakepti 10 min. Atvėsinti.

Priklausomybiškai skanu.

Sausainiai su žemės riešutais ir karamelizuota šonine~

Labai nustebinęs skonis. Ir vertas kepimo. Kitąkart jei kepčiau, įdėčiau ir juodojo šokolado.

Jūros druska su rozmarinais ir levandomis~

Jūros druskos

Džiovintų rozmarinų

Džiovintų levandų žiedelių

* riešutų receptas pagal Martha Stewart

* sausainiai su šonine pagal Savaitgalio rendezvous

Mano pirmoji rankų darbo lėlė . Dovanai~

Pasistengsiu per Kalėdas ar iš karto po jų įkelti angliško pudingo receptą .

Mmmm... laukiu nesulaukiu.

Gražių Kalėdų!

Fairy's winter with apple tarte tatin. rendez-vous ir bemiegės naktys

2010-12-17T16:26:00.016+02:00

Jau savaitę neužmiegu. O kai pavyksta, tai visą naktį miegas būna visiškai negilus ir kiauras.

Tiesą sakant, visiškai to negaliu paaiškinti, nemigos neturėjau per visą savo gyvenimą.

Visad miegojau saldžiai ir giliai, kaip kūdikis, net turėdama ir didžiausių problemų...

Pastaruoju metu įvykiai ir netikėtumai veja vienas kitą, viskas sukasi kaip intensyviai pagreitintam filme, per dieną priimu net ne vieną gan svarbų sprendimą, ir jaučiu, kad stipriai, be galo stipriai artėja didieji pokyčiai.

Svarbiausia, kad aš rami, labai rami, nors protas dirba dieną naktį, kap besisukantis sraigtukas...

Ir aš laiminga, laiminga, kokia tikriausiai nebuvau niekad, arba buvau laiminga kitaip.

Noriu daryti kitus žmones laimingus, ir kaip nekeista, tai pavyksta, nors ir neįdedant pernelyg daug pastangų; veiksmas vyksta iš vidaus.

Mano priešventinis laikotarpis ir pojūčiai ir jausmai šimtu dešimt procentų skiriasi nuo visų praėjusių. Stengiuosi kurti savo Kalėdas, savo didžiausius malonumus, kuriuos galiu patirti per jas; nebūtinai tai turi būti karštas vynas, imbieriniai sausainiai, last christmas ar raudona kalėdinė atributika. Ir aš visai nesitengiu, tai vyksta savaime, kad ir kaip banaliai skambėtų.Visur noriu gaivos, švaros, šalto oro gūsio, drungno vandens su citrina, ėjimo per pusnis, nes tai sukelia man ekstazę, sniego kasimo apsirengus sijonu ir batais su pakulne.

Ir aš neišprotėjau, tai galiu apibūdinti kaip apgalvotą fun, iš širdies.

Let's have so me fun!

Aš nesakau, kad nekepiau šiemet meduolių, ne, kepiau, ir net kelių rūšių (kažkaip į visus dėjau juodųjų pipirų daugiau nei imbiero, hmm? ), nes turiu juos kam dovanoti, yra žmonių, kurie jų nekepa, bet labai mėgsta.

Lygiai prieš savaitę turėjau visiškai man netikėtą susitikimą, kuris šiek tiek išmušė iš vėžių ir turiu įtarimą, prisidėjo prie mano nemigos.

Labaį norėjau pabendrauti su tuo žmogumi daugiau, padovanoti meduolių, bet gaila nepavyko. Ir šiais metais nebesutiksiu. Ir gal net kitais...velnias, jaučiuos kažko neišpildžiusi.

Įkvėpta rendez-vous ir dar kito šiandieninio susimatymo, kepiau apverstą obuolių tart'ą. Jis man kažkuom labai šventiškas. Mūza mano kišenėje.

Apverstas obuolių pyragas ~

100g sviesto

200g miltų

1 kiaušinis

50g cukraus

druskos

3 obuolių

50g rudojo cukraus

30g sviesto

Iš miltų ir kubeliais supjaustyto sviesto, cukraus, druskos ir kiaušinio gerai suminkyti tešlą. Uždengti ir padėti pusvalandžiui į šaldytuvą. Cukrų ir sviestą pakaitinti keptuvėje, kol gražiai parus. Gautą karamelės masę paskleisti dviejose 18-20 cm apvaliose formelėse, arba vienoje didelėje, kaip aš ir padariau. Obuolius nuplauti, nulupti, išimti sėklas, kuo ploniau supjaustyti skiltelėmis ir išdėlioti ant karamelės masės.

Tešlą padalyti į dvi dalis, iškočioti du skritulius (arba vieną didelį) ir uždėti ant obuolių. Kraštus apipjauti. Kepti 18-20 min. 200C orkaitėje.

Iškepusius atvėsinti, išimant iš formos apversti.

* būtų skanu patiekti su creme fraiche, paprasta plakta grietinėle, apibarstyti levandų cukrumi ( cukrų sumalti su džiovintais levandų žiedais).

Einu kepti meduolių, kartais pasvajoti apie mėnesį mano šaldytuve gyvenantį anglišką pudingą, po savaitės jau ragausiu.

Ir dar. Vėl iš naujo pamilau mados fotografiją. Tiesą sakant, meilė neišblėsta jau septintus metus.

Le mignon vie.

Blynai su mėlynėmis ir alyvuogių aliejumi. Perfectly perfect

2010-12-05T16:05:00.010+02:00

Jaukūs vakarai, nenuspėjamas lengvumo jausmas...

Supranti, kad savo nuotaikas ir jausmus galima keisti tą pačią akimirką, kad nuo nosies suraukimo tą pačią minutę galima pereiti prie plataus šypsnio ir švelnaus apkabinimo.

Ir ne tik suprasti, bet ir padaryti, ir tai nieko nekainuoja, nebent sunkias pastangas įveikti savo piktus vidinius grinčus.

Dalykai, kurie atrodo visai nepasiekiami, žmonės , apie kuriuos galvoji, kad esi jų nevertas, tampa pasiekiami ir verti tavęs, kai susitaikai su savo esybe, savo dabarties vaidmenimi, savimi.

Suteik man ramybę,

Priimti tai, ko negaliu pakeisti,

Ir drąsos pakeisti tai, ką galiu,

Ir išminties suprasti skirtingumui.

Šiandiena man gali pasiūlyti ir malonumą, ir skausmą. Reikia patirti abu, kad sulaukčiau rytojaus.

Ir šiandien galiu pasirinkti- kepti mylimiems žmonėms blynus jausdama ramybę ir meilę širdyje.

Dideli blynai su mėlynėmis ir alyvuogių aliejumi~

3 p. baltų kvietinių miltų

4 v.š cukraus

2, 5 a.š kepimo miltelių

0,5 a.š sodos

0,5 a.š druskos

2 maži kiaušiniai

1, 5 p. pieno

3/4 p. pasukų arba nat. jogurto

1/3 p. alyvuogių aliejaus

1/2 p. šaldytų mėlynių

Sumaišome miltus, cukrų, kepimo miltelius, sodą, druską. Įmušame kiaušinius, pilame pieną, jogurtą ir alyvuogių aliejų. Gerai išmaišome, tik nepermaišome, kad iškepti blynai būtų minkšti ir purūs. Pabaigoje įmaišome mėlynes. Gerai įkaitiname keptuvę su alyvuogių aliejumi, dedame tris šaukštus tešlos ir kepame kol dailiai apskrus. Taip pat ir kitą pusę. Kol kepame kitus, iškeptuosius laikome labai sandariame puode, kad nesušaltų.

Barstome cukraus pudra, tiekiame su švelniu jogurtu, su šlakeliu medaus plakta grietinėle, klevų sirupu, ir klegėdami keliaujame prie didelio stalo. Skanaus!

Tokie rytai kelia imunitetą. Tikrai tikrai.

Blynus net nedvejodami gaminkite, jie purūs minkšti, vos vos jaučiamas saldus alyvų aliejaus prieskonis, nė vieno nepalieka abejingų!

Gražaus likusio sekmadienio vakaro!

Ugnės sviestiniai sausainiai. iš širdies

2010-12-03T14:15:00.004+02:00

Tikrasis švenčių stebuklas tai ne dovanos, besaikis pirkimas, bet nuoširdūs pašnekesiai su šeima, dalijimasis, sausainių kepimas geriems žmonėms, rankų darbo dovanos...

Tai sustojimas ir susimąstymas, perkainavimas savo vertybių, ir gerumo įrodymas darbais, o ne žodžiais.

Tai švelnus žandų kutenimas gausiai krintant snaigėms, kai brendi tamsia gatve, nieko nematydama nuo sniego gausos, užsidėjusi kailinę kepurę ir savo vilnonį paltą susijuosusi diržu atrodai kaip caraitė, tačiau veidą nušviečia šypsena nuo ausies iki ausies...

Sviestiniai sausainiai~

120g sviesto

100g cukraus pudros

2 kiaušinių tryniai

50g grietinės

žiupsnelis druskos

350g miltų

miltų ir smulkaus cukraus pabarstymui

Sviestą sumaišyti su cukraus pudra, po vieną įmušti trynius. Išmaišyti. Sudėti grietinę, sumaišytą su druska. Suberti miltus ir labai greitai užminkyti tešlą. Suvynioti ją į maistinę plėvelę ir padėti į šaldiklį 15 min. Po to išimti, iškočioti tšlą 0,5 cm storio lakštais. Pabarstyti paviršių cukrumi, lengvai jį prispausti ir supjaustyti tešlą norimomis formelėmis. Kepti 200 C orkaitėje 12- 15 min. Atvėsinti. Paprasta ir gardu!

All the beautiful christmas

2010-11-30T14:28:00.004+02:00

Noriu pasidalinti nuostabiu puslapiu, kuriuo žaviuosi jau gan seniai...

Ten gyvena tikrumas, dvasios ramybė, Kalėdos. Labai myliu jų daromas nuotraukas !

Pajuskite tą nuotaiką, tą pasakų šalį - tokį nuostabų gyvenimą...

http://allthebeautifulchristmas.blogspot.com/

Aguoninis pyragas. sorry grateful

2010-11-28T22:15:00.015+02:00

Žiūriu, kad man įkvėpimas taip ir neateina, mūsų numylėto pyrago nuotraukos kiekvieną dieną

tampo už skverno, tyliai dejuodamos ir nerimaudamos išlįsti į dienos šviesą...

Klikt klikt, delete delete. Pastaruoju metu taip vyksta mano rašymas į blog'ą. Atrodo nieko blogo nenutiko, bet kažkas viduje giliai užmigo, ne ne, ne tinginio miegu, bet susikaupimo, ramumo, pasirengimo miegu...

Lauke tvyro žvarbi ramybė, namie ne taip šilta kaip norėtųsi, bet tada kai sutemsta, įsižiebia langiukuose mažos švieselės, kur, ne kur pasirodo pirmosios kalėdinės lemputės. Mano galvelėje apsigyvena dar svajingesnių, naivesnių, vaikiškesnių, tikrų, nepadirbtų minčių.

Žvakės, mylimi žmonės, juokas. Ramu ramu.

Aguoninis aguoninis pyragas ~

Aguonos ~ 500g

Kiaušiniai ~ 9 vnt

Cukrus ~ 180g

Malti džiūvėsėliai ~ 70g

Manų kruopos ~70g

Citrinų sultys ~ 40 ml

Grietinėlė ~ 400ml

Cukrus ( grietinėlės užpilui) ~ 150 g

Kondensuotas pienas arba " Rududu" ~ 1 skardinė

Aguonas nuplikyti verdančiu vandeniu, nusunkti ir palikti nuvarvėti. Sumalti aguonas mėsmale arba sutrinti elektriniu trintuvu. Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų. Į aguonų masę nuolat maišydami dėkite po vieną trynį ir po šaukštą cukraus, kol sudėsite visus trynius ir cukrų. Supilkite citrinų sultis į aguonų masę ir išmaišykite. Iki standžių putų išplakite baltymus ir kartu su džiūvėsėliais ir manų kruopomis atsargiai įmaišykite į aguonų masę. Kepimo formą ištepkite sviestu, supikitei masę ir kepkite 180 C 1 valandą.

Kol kepa pyragas, ruoškite grietinėlės užpilą. Grietinėlę sumaišykite su cukrumi ir virkite ant vidutinės ugnies nuolat maišydami, kol nugaruos apie trečdalį skysčio. Ataušinkite maždaug iki 40 C. Iškeptą pyragą susmaigstykite pagaliuku ir palikite atvėsti. Tada pamažu pilkite ant jo grietinėlės užpilą, kad grietinėlė kuo geriau susigertų. Kondensuotą pieną pakaitinkite karšto vandens vonelėje, kad suskystėtų ir tolygiai užtepkite ant pyrago.

Geriausia palaikyti pyragą dvi paras, jei įmanoma. Skanauti!

P.s. originaliame recepte, dar buvo dedami susmulkinti riešutai, aš jų dėjau, kai pyragą kepiau pirmą kartą. Čia vienas tokių pyragų iš nedaugelio, kuris patenka į mano Top list'ą.

Minkšti imbieriniai sausainiai.veganiškai

2010-11-21T18:23:00.005+02:00

Sušildantys saldūs sausainiai, jaukiam vakarui su mėgstamu serialu, stikline šalto pieno ar puodeliu karštos arbatos.

Minkšti imbieriniai sausainiai~

2 puod. miltų

1/2 puod.cukraus

1 1/2 a.š malto imbiero

1 v.š tarkuoto šviežio imbiero

1/4 puod vandens

1/4- 1/2 puod. apelsininio sirupo arba tirpinto medaus arba melasos

1/3 puod. aliejaus

3/4 a.š druskos

1/2 a.š cinamono

1 a.š vanilino

1/2 a.š sodos

2 a.š kepimo miltelių

Miltai sumaišomi su cukrumi, soda, kepimo milteliais, maltu imbieru, druska ir cinamonu.Kitame inde sumaišome aliejų, apelsininį sirupą ( medų, melasą), vanilę, tarkuotą imbierą ir vandenį.

Į sausą masę sudedame šlapią ir gerai sumaišome. Jeigu norite gražios formos sausainių, galite pašaldyti tešlą 1/2 h, tada iškočioti ir išspaudyti su sausainių formelėmis. Arba tiesiog suformuoti rutuliukus, juos apvolioti rudajame cukruje ir įdėjus į skardą kepti 190 C orkaitėje apie 8-10 min.

Tegu būna dar minkšti, ištraukus ir palikus 15 min. sausainių kraščiukai pakietės, o vidurys išliks smagiai minkštas.

Skanaus!

Kepimo terapija ir purios ryto bandelės

2010-11-18T17:51:00.008+02:00

Sakoma, kad muzikos terapija padeda išsklaidyti niūrias nuotaikas. Reikia tik klausyti atitinkamos muzikos : priešingai nei manoma, jei liūdi klausykis ne trankių, linksmų dainų desperatiškai besistengiančių save pralinksmint,bet tokių pat liūdnų, kaip tavo nuotaika melodijų, kad išgyventum ir išleistum misterį liūdesį.

Tada , kai fone girdisi F. Chopin, galima čiupti didelį dubenį, pakutį mielių, miltų ir pradėti maišyti, minkyti ir po poros valandų mėgautis žiauriai skaniomis bandelėmis.

Ir taip pasidvigubinti sau džiaugsmą tokiu aprūkusiu oru.

Prisiekiu, kai kepiau užuodžiau tą kvapą ypatingajį, na tą, kuris vaikystę mena, tą, su močiutiškais vaikystės kepiniais. Ach, tokiais paprastais, bet ko gero pačiais tikriausiais ir jaukiausiais.

Paprastos mielinės bandelės~

500g miltų

250 ml. šilto pieno

20 g mielių

1 kiaušinis

50g cukraus

50g margarino

5g druskos

5g vanilinio cukraus

glaistui~

200g miltinio cukraus

4 v.š karšto pieno

keli šaukšteliai citrinos sulčių

20g kakavos

1 v.š sviesto

Miltus persijoti. Pašildomas pienas, suberiama druska ir cukrus ir maišoma kol ištirpsta. Supilamos paruoštos mielės ( mielės ištirpdomos šlakelyje šilto pieno su žiupsniu cukraus).

Įmušamas kiaušinis, beriami miltai ir minkoma tešla. Baigiant minkyti , sudedami šiek tiek pašildyti riebalai ir vanilinas. Tešla išminkyta, kada dubens sienelės lieka švarios, todėl minkant gali reikėti įberti papildomai miltų. Išminkyta tešla apibarstoma miltais ir paliekama kilti apie 1 h šiltai.

Pakilusią tešlą padalijame į 15 vienodų gabaliukų , suformuojame apvalias bandeles, sudedama į skardą ir paliekama kilti 25 min, apdengus švariu medvilniniu audiniu. 5- 10 min, prieš kepimą, bandelių paviršius aptepamas lydytu sviestu, kad iškepusios būtų minkštos ir kvapnios.

Kepama 230 C orkaitėje apie 10-12 min. Kepdami kepiniai geriau iškyla, jeigu su jais kepant įstatomas mažas indelis su vandeniu. Iškepusias bandeles dar patepame sviestu ir atvėsiname.

Cukraus pudrą užpilame karštu pienu ir gerai išmaišome.Kakavos miltelius pakepiname svieste ir sudedame į cukraus pudrą. Aš pusę bandelių glaistavau kakaviniu glaistu, o kitą pusę su glaistu be kakavos, tik įlašinusi citrinos sulčių. Barstome kepintais ir smulkintais lazdynų riešutais ir ach...skanaujame.

Cinamoniniai cukruoti biscotti

2010-11-12T18:41:00.008+02:00

Būna dienų, kada jautiesi laimingiausias laimingiausias iš visų.

Būna dienų, kada savo gyvenimą mielai išmainytum į kokį kitą.

Būna, kai laimės reikia tik trupinukų,

o būna, kai laimė, semiama kibirais visai visai neteina į patį širdies centrą...

Taip nutinka, kad iki laimės sprogimo užtenka nupirkti mamai naują gražų kavos puoduką, penkias minutes sėdėti prieblandoje žiūrint į žvakės liepsną

sugalvoti kalėdinių dovanų pakavimo idėjas ar spoksant į tuščią šaldytuvą ir aptuštėjusias spinteles, iškepti skaniausius pasaulyje biscotti...

Cinamoniniai biscotti:

2 puod. miltų

1 a.š cinamono

1 a.š kardamono

1 a.š kepimo miltelių

1 a.š vanilinio cukraus

1/4 a.š druskos

1 puod. cukraus

1 kiaušinis

1 kiaušinio trynys

100g minkšto sviesto

Cinamoniniam aptepimui:

1 kiaušinio

1 a.š cinamono

1/4 puod. cukraus

Miltus sumaišyti su cinamonu, kardamonu, kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi ,druska.

Sviestą išsukti su cukrumi iki purumo. Įmušti kiaušinį, kiaušinio trynį.

Į sausas dalis idėti kiaušinių ir sviesto mišinį.Gerai sumaišyti ir suformuoti du plokščius (3cm storio) kepalėlius. Dėti į kepimo popieriumi klotą skardą aptepti kiaušinio plakiniu, gausiai apibarstyti cinamono ir cukraus mišiniu ir kepti 160 c įkaitintoje orkaitėje 35-40 min.

Leisti atvėsti kelias minutes ir supjaustyti 1,5 cm storio įstrižomis riekelėmis, apibarstyti cinamoniniu cukrumi ir pakepti dar 10 min.

Recepto šaltinis šičia

Skaniausia valgyti šiuos trapius biscotti man buvo su juoda stipria kava ( beveik espresso) ir naminių mėtų arbata.

Mėgaukitės.

bon jovi

Humusas su burokėliais

2010-11-09T16:31:00.005+02:00

Net nesmagu sakyti, kaip seniai norėjau pagaminti tikrą humusą.

Nėra sezamų pastos, neužtenka avinžirnių...

Taip vis sakydavau ir taip vis nusikeldavo manojo humuso gaminimo dienos.

Kol vieną dieną kažkokiame blog'e pamačiau humusą su burokėlias ir pasakiau: dabar arba niekada.

Stipriai pakeitusi ir beveik išradusi savo humuso receptą, pristatau nuostabų išradimą- atradimą.

Humusas su burokėliais ir žemės riešutų sviestu:

1 vidutinio dydžio virto burokėlio

2 puodelių virtų avinžirnių

2 a.š nesaldinto žemės riešutų sviesto

1,5 v.š sezamų aliejaus

1 česnako skiltelės

druskos pagal skonį (man 1 a.š buvo idealu)

Viską sutrinti blenderiu ir patiekti pabarsčius stambiai grūstais juodaisiais pipirais užsidėjus natūralaus jogurto ar be jo.

Valgiau su namine duona, įdaryta alyvuogėmis.

Dar skanu su įvairių daržovių skiltelėmis.

Užskaitau aukščiausiu įvertinimu. Mmmm...buvo girdėti.

Gaminamas dar ne vieną sykį bus tikrai.

Dar tikiuosi , jog falafeliai susigalvos būti pagaminami spontaniškai ir greitai.

Jau girdžiu, kad yra svarstomi.

Norisi pasidalinti dainomis, kurios mane tam tikra prasme pažadino iš šių baisių dienų tamsumo.

Ir sugražino tikėjimą ir laukimą.

Ši ( atsisėsti ir klausyti)

Ši ( šokti. aukštai ir smarkiai)

Ramybės ir gero laiko,

Živilė

Karameliniai trapučių kamuoliukai

2010-11-06T20:40:00.006+02:00

Penktadienio rytas su įprastine ryto kava, neįprasta genomika, nanopasauliu, bilijonais matuojamu turtu...proto imperijomis...Jaučiu ,kad vaikštau kitu pasauliu. Jaučiu, kad kažko bijau, jaučiu, kad kažką galiu praleisti. bijau jausti. Neliūdžiu ,bet jaučiu liūdesį, nebijau ,bet jaučiu baimę. ar taip būna?neapleidžiantis jausmas, ką man iš savęs nulipdyti? ar mano stiprūs norai yra pakankamai stiprūs?

tai 'bullshit'. tai nesamonė.

vis dar stipriai noriu saldumynų.

kitaip.

Karameliniai trapučių kamuoliukai:

6 puod. labai susmulkintų ryžių trapučių

16 karamelių "karvutė"

2 a.š tirpios kavos miltelių

1 v.š šilto vandens

paskrudintų moliūgų sėklų, šokolado ( pasirinktinai arba abu kartu )

Į didelį indą sudėti smulkintus trapučius,

Stikliniame dubenėlyje sumaišyti kavos miltelius su vandenius, sudėti karameles ir moliūgų sėklas ar šokoladą ir įstačius į mikrobangę pakaitinti 1,5 min didžiausiu pajėgumu.

Supilti karamelę ant smulkintų trapučių ir gerai sumaišyti.

Šlapiomis rankomis formuoti didesnius ar mažesnius rutuliukus.

Truputį palaukti ir mėgautis.

Man patiko be galo. Vienu prisėdimu sumaumojau net 6 nemažus kamuoliukus.Kol širdis apsalo.

Verti gaminti, tikėkite manimi.O sekančią dieną dar skanesni. Tokie subrendę.

Mes dar juokėmės kol per plauką nesuplyšo pilvai.

Ir klausėmės dainų, kurių neįmanoma pamiršti

Morkų pyragas su šokoladiniu glaistu

2010-10-29T18:14:00.007+03:00

Mažų atsiradimų papliūpos. Pateisinimai juos priimti.

Baisiai seni žodžiai ir jausmai, skambantys beprotiškai naujai.

Švelniai sentimentali nuotaika.

Pyragui:

150g miltų

60g cukraus

1 a.š kepimo miltelių

1/4 a.š jūros druskos

apie 1,5 - 2 puod. smulkiai tarkuotų morkų (naudojau išspaudas likusias spaudžiant sultis, dėl jų pyrago tekstūra tampa labai vientisa)

60ml. pieno

2 kiaušiniai

60 g tirpinto ir atvėsinto sviesto

Pirmame inde sumaišome miltus, cukrų ,druską ir kepimo miltelius. Kitame- tarkuotas morkas, pieną ,kiaušinius ir sviestą. Miltuose padarome duobutę ir supilame šlapius ingridientus, maišydami viską mediniu šaukštu iki labai vienalytės masės.

Kepame 180 c orkaitėje apie 30-35 min.

Šokoladinis- cinamoninis glaistas :

80g konditerinio šokolado

1-2 a.š cinamono

šaukštas su kaupu grietinės

Puode su verdančiu vandeniu įstatytame dubenėlyje ištirpiname šokoladą su grietine, įmaišome cinamoną.

Atvėsusį pyragą aptepame glaistu. Galime barstyti viršų riešutais, kokosu ir pan.

Aš barsčiau svieste skrudintais avižiniais dribsniais.

Paprastas tas pyragas, bet tikrai labai labai skanus. Neabejotinai. Švelnus ir nesaldus pagrindas dera su kiek aitroku viršumi.

Visi stengėsi jo paragauti, bet ne visiem pavyko...

Sausainiai su šokolado ir amerikos gabaliukais

2010-10-28T21:31:00.006+03:00

Mes augame, keičiamės, žinia, ne kiek daug fiziškai, kiek dvasiškai.

Laukiame kiekvienos dienos net drebėdami iš nekantrumo, tuo tarpu gražindami save dabarties akimirkai.

Mes nemiegame per naktis, savo gyvenimus prilygindami filosofijai, ir suvokdami pagaliau, kokios knygos mums reikalingos.

Eidami per perėją, mes pagauname save esant stipriai surauktais veidais, ir tai mus priverčia

beveik balsu kvatotis.

Prisimename save pačioje tolimiausioje praeityje : mūsų esminiai norai, apsisųkę trimis ciklais,

grįžta.

Mes dedame pirmus žingsnius jų link ir užuosdami rytdienos kavos kvapą, dabar jau tapusį taip laukiamu tokiu mielu, kasdieniniu ritualu, judame link tęsinio, truksiančio visą gyvenimą. Judame su stipriu jausmu ir noru.

Dideli amerikietiški sausainyčiai:

140g kamb. temperatūros sviesto

1 ir 3/4 puodelio miltų ( daugiau nei pusę kiekio dėjau speltos miltų ir likusią dalį rupių kvietinių)

1/2 a.š kepimo sodos

1/2 puod. balto cukraus

1/2 puod. rudo cukraus

1 a.š druskos

2 a.š vanilinio cukraus

1 didelis kiaušinis

1 kiaušinio trynys

100g šokolado ( juodasis 70% kakavos)

3/4 puod. gr. riešutų

Atskirame dubenyje sumaišome miltus ir sodą. Puode, ant vidutinio stiprumo ugnies ištirpiname 100g sviesto , kaitiname maišydami kol gražiai paruduos ir pradės skleisti riešutų aromatą, apie 2-3 min. Perpilame sviestą į kitą indą ir įmaišome likusią, netirpdytą sviesto dalį. Ten pilame cukrų, druską ir vanilinį cukrų ir labai gerai išmaišome.

Dedame kiaušinį ir kiaušinio trynį ir apie 30s maišome iki labai vientisos masės. Paliekame pastovėti 3 min. ir vėl maišome 30s. Taip kartojame dar porą kartų.

Beriame miltų mišinį ir gerai išmaišome mediniu šaukštu. Tada susedame kapotą šokoladą ir riešutus.

Įkaitiname orkaitę iki 190 c. Išklojame skardą kepimo popieriumi, dedame ant jos sausainių tešlos kauburėlius. Į vieną skardą 7. Jų nesuplojame, bekepant pati tešla išsiplės į šonus.

Kepame apie 10-14 min.kol kraštai gražiai paruduos, o viduriukas dar liks minkštas.

Atvėsiname.

Mano nuomone, būtų galima laisva ranka sviestą pamažinti iki 70 g, nes gaunasi gan rieboki, tačiau skanūs labai.

Labai nekantrauju juos kepti be sviesto ir su moliūgų tyre, be abejonės, gautųsi nebetoks amerikietiškas klasikinis variantas, bet jau sofistikuotas skanumynas.

Daugiau duonos ir sviesto, prašyčiau

2010-10-19T20:50:00.011+03:00

"...tikslas - pakilti virš savęs, ir tik jis, kad ir koks idealistinis ar naivus atrodytų, tik jis gali atvesti į sėkmę."

...iš karto pakliūti į tą lygį, kuriame jausiesi geriausiai, natūraliausiai, ir patekimo tikslumas šiuo atveju yra nepaprastai svarbus, nes toks jis ir liks visam likusiam gyvenimui."

ANATOLIJ TOSS

Ką čia slėpti, man be galo malonu, kada maistą, kurį pagaminu, žmonės giria tarpuose tarp pačepsėjimų.

Linksma, kada pačiai išeina pagaminti beveik gerai, na, pagal išsikeltas karteles.

" Dar duonos noriu!'

"Ei, tu valgai jau trečią storą riekę!"

"Oo..žinai, mes jau baiginėjam tavo iškeptą duoną"

"Klausyk, o tu augink tą raugą greičiau, mes rytoj norėsim naujos..."

Duonytė:

100g ruginių miltų

200g rupių kvietinių miltų

220g kvietinių miltų

250ml raugo

1 a.š druskos

60g cukraus

100g linų sėklų

keli šaukštai sezamų sėklų

60g saulėgražų

420ml. vandens

Visas sudėtines dalis sumaišome, dedame į popieriumi klotą formą ir paliekame pakilti apie 50 c įkaitintoje orkaitėje.

Kepame 190 c orkaitėje apie 1 h 45 min. Ištraukus palikti atvėsti, po to perkelti ant grotelių ar medinės lentutės ir apdengti drėgnu rankšluostuku.

Tada gardžiuotis su natūraliu sviestuku, medumi, keptais kiaušiniais pusryčiams ar kaip tik širdis geidžia.

p.s raugas pavyko, labai pavyko.

dėkoju Forellei už jo receptą

Apple pie for you , my little gnome

2010-10-15T19:54:00.026+03:00

Mes prisimename tuos ankstyvus rugsėjus.

Tuos pašiauštus plaukus ir vėjui pučiant varvančią nosį.

Pušų kvapą, spyglių pilnus batus.

Raminančią tylą, fantazoriumo valandas.

Glostančius kvapus ir

kampelį su nuosava lempa,

krėslu ir lentyna pilna knygų.

Ten, kur dažnai per ilgai, būdavome kartu.

Labai panorusi obuolių pyrago, supratau, kad šį sezoną aš jo dar nekepiau (?!)

Užsimerkus, bei pasitarus su savo šeima, nutariau kepti tokį, kuris savo kvapais, skoniais atskleistų visus rudens subtilumus ir grožius .

Receptas man toks labai 'american village gradma , vintage style',

primena man 'Namelio prerijose' gyvenimą, lakstymą po lapais padengtus parkus,

svečiavimąsi pas močiutę ir dar daug daug visko...

Mėginkime:

Tešlai:

200g šalto sviesto

2 ir 1/2 p. miltų

1 a.š kepimo miltelių

3 v.š cukraus

1 kiaušinio

3 v.š pieno

1a.š druskos

Įdaras:

10 kietesnių obuolių

1/4 a.š tarkuoto muskato

2 a.š cinamono

1 ir 1/2 cukraus

3 puodeliai vandens

1 citrinos sultys

Miltus, cukrų, kepimo miltelius, druską sumaišome. Tada įtriname sviestą, kol tampa maži trupinukai. Dedame kiaušinį ir pilame pieną, ir šaldome tešlą pusvalandį šaldiklyje ( čia, kad greičiau).

Obuolius nulupame, išskobiame ir supjaustome nelabai smulkiai, apystambiais gabalėliais. Dedame į puodą, pilam vandenį, stiklinę cukraus, citrinos sultys ,cinamoną ir verdame apie 10 min. nupilame skystį, sudedame muskatą ir likusi cukrų.Man obuoliai gavosi per šlapi, tai aš nuvarvinau juos per sietuką.Pravėsiname.

Trečdalį tešlos įklojame į 24cm skersmens skardą ir subadę šakute pakepame apie 10 min, 180c orkaitėje. iš pusės likusios tešlos formuojame pyrago kraštus, supilame įdarą ir uždengiame iškočiotu tešlos lakštu. įpjauname kelis pjūvius ir kepame apie 35min.

aš būtinai pasidariau ir karamelės padažą prie pyrago:

1 ir 1/2 p. cukraus

1/3 st. vandens

2/3 st. grietinėlės

2 v.š sviesto

Užverdame vandenį su cukrumi ir ant silpnos ugnies viriname apie 10 min kol gražiai paruduos skystis. maišant , atsargiai supilame grietinėlę ir sudedame sviestą.viskas, galime ją pasūdyti ir jūros druska, bus dar skaniau

receptas adaptuotas iš kepykla5

APELSINŲ - ANYŽIŲ KEKSAS pour la week-end

2010-10-12T12:14:00.008+03:00

Nežinia dabar mane, kaip koks vijoklis, apsivijęs šimtmečius skaičiuojantį apleistą dvarą. Aš vis dar neliūdžiu: kol paskausta, šypsausi savo atspindžiui veidrodyje, o tada tyliai nusliūkinu ir įsijungiu šią, tada dar šią.

Ei, dar geriau. Viskas susitvarkys.

Savaitgalis buvo puikus. Labai, ypač šeštadienis . Tos valandos praleistos šnekučiuojantis apie maistą, jo gamybą, vartant maistinę spaudą ir ne tik..

Už malonią draugiją ( kada sau kelis kartus reikėjo įsignybti; ar tas susitikimas ir tokie žmonės egzistuoja iš tiesų?; taip taip, man dar buvo ir taip) ,noriu nuoširdžiai padėkoti sumanymo organizatorei Indrei, mano gaminimo pradžių pradžios dievukui Skirmantei, ir kitoms šaunioms merginoms: Inetai, Simai, Irmai, Aušrai ir Eglei.

Ir mano savaitgalio keksas, keptas Panemunės virtuvėje ir kurį tempiausi į susitikimą. šypt.

165 g. kambario temperatūros sviesto

115g cukraus pudros ( apie pusę puodelio)

3 kiaušiniai

165 g. miltų (beveik pilnas puodelis )

1 a.š kepimo miltelių

2 v.š kukurūzų krakmolo

1, 5 a.š malto anyžio

2 a.š malto cinamono

25 g. pistacijų

25 g. graikinių riešutų

25 g. apelsino cukatų

50 g. medaus

1 a.š vanilino

žiupsnis jūros druskos

Miltus, cukraus pudrą, kepimo miltelius, kukurūzų krakmolą, cinamoną, anyžių sumaišome atskirame dubenyje.

Gerai išsukame sviestą, vienas po kito dedame kiaušinius ir dar geriau viską išmaišome. Sudedame medų, riešutus, cukatus, vaniliną ir druską. Išmaišę, pilame miltų mišinį. Paruošiame dvi mažytes kepimo skardutes arba vieną didesnę, išklojame jas kepimo popieriumi ir kepame 180 c įkaitintoje orkaitėje

apie 40min. Ar iškepęs, tikriname mediniu pagliuku įsmeigdami į kekso viduriuką.

Kaip pasigaminti apelsinų žievelių cukatus:

5 apelsinų

470g cukraus

1 a.š vanilino

4 puodelių vandens

kelių anyžiaus žvaigždučių

60 ml. citrinos sulčių

Apelsinus gerai nuplauname po šiltu vandeniu ir nulupame išilgai. Tada žieveles

dar supjaustome plonom nedidelėm juostelėm. Užviriname vandenį, sumetame žieveles ir paverdame 2 min. Ištraukus iš vandens pakišame po šaltu vandeniu 2 min. Visą procesą kartojame dar du kartus.

Į vandeniį likusį nuo virinimo, suberiame cukrų, citrinos sultis, anyžių, vaniliną ir beveik užverdame. Sudedame žieveles ir ant mažos ugnies viriname apie 1,5h, kaskart vis pamaišant.

Paliekame per naktį prisitraukti sirupo. Kartu su juo pilame į sandarų indą ir laikome šaldytuve.

P.s Gaila, labai gaila, kad šįkart nuotraukos visai neatspindi skonio. O skonis tikrai buvo turtingas.

Mokysimės , oi mokysimės su nuotraukomis.

Naminė duona su raugu ir dar šis bei tas...

2010-10-10T12:14:00.002+03:00

Labas rytas sūriai. Labanakt sūriai. Taip netikėtai ir švelniai prasideda romanas su sūriais... Lygiai taip pat kaip ir pokyčiai gyvenime. Plaukiau pasroviui kartkartėmis skęsdama savo mintyse, kol nuėjau į Sapore d'Italia :] o nuėjau tiesiog nusipirkti skaniausių alyvuogių ir sūrio, nusipirkau ir po kelių dienų jau pati stovėjau kitoj vitrinos pusėj. Taip, kaip darbuotoja! Galiu prisiekti, kad naktim dar dabar sapnuoju tą nuostabią keptą rikotą su mėlynėm... o kava, pasta ir kitas gėris... mmm....

Jau nebe pirmą kartą pasitvirtinantis faktas mano gyvenime, jog geriausi dalykai nutinka netikėtai, visišku eksprontu, kai visiškai to nesitikiu ir nelaukiu.

Net ir tokiomis akimirkomis aš gaminu, aišku kūrybos tokiame procese nedaug, gal tik truputis momentinio impulso. Kepiau labai smagius avižiniukus-sveikuolius, deja, jie blykstės nesulaukė. Bet štai nauja duonelė sulaukė daug dėmesio ir pagyrų. Bet užbėgdama įvykiams į priekį noriu pasakyti, kad plačiai įsikerojusi nuomonė, jog duoną galima išsikepti tik duonkepėje ar krosnyje yra visiškas MITAS! Aš sėkmingai kiekvieną savaitę duoną kepu orkaitėje ir ji kuo puikiausiai iškepa.

Duonelei reikia:

125g. ruginių miltų

375g. kvietinių miltų [a.r. + rūpūs]

75g. linų sėmenų

75g. avižinių dribsnių

75g. saulėgrąžų [1h pamirkyti vandenyje]

70g. cukraus

1,5 a.š. druskos

0,75l. šilto vandens [bet ne karšto]

4 v.š. raugo

Visus ingridientus sumaišome su vandeniu ir įdedam raugą. Tešlą apdengiam ir laikom šiltai 12h., tačiau nebūtina tiek ilgai aš laikau apie 9-10h. ir viskas kuo puikiausiai pavyksta. Po 12h. atsidedame raugo kitam kartui, šiukštu nepamirštame to padaryti, nes neteksime pagrindinio ingridiento. Ištepame kepimo skardą aliejumi ir sudedame tešlą, nes ji bus tokia skystoka. Aš naudoju keksams skirtą formą. Kepu apie 40min. 170-180 C temperatūroje. Aš darau taip: įjungiu orkaitę konvekciniu režimu ir iš karto įdedu duonelę, nes tuomet ji dar šiek tiek pakyla, kol orkaitė ganėtinai įkaista, ir tik tada jau kepinasi.

Raugas: aš pati raugo nedariau, jo ir vėl gavau iš patikimų šaltinių, tai visada galėsiu pasidalinti. tik yra vienas niuansas, kad raugas gali stovėti šaldytuve max 2 savaites. Na bet jis tiek ilgai tikrai neišstovės, nes šios duonelės vis norisi ir norisi :]

Vaikantis svajones... Persikų uogienė [persikienė]

2010-09-30T22:01:00.000+03:00

Man labai keistai skamba iš vaisių gaunamos uogienės, ten, iš kur aš kilus arba mūsų giminėje tai įvardijama vienu žodžiu pvz: obuolienė, persikienė, slyvienė ir t.t. galbūt kalbininkai ir prikibtų it bitė prie medaus, bet aš kitaip nemoku :] Kadangi persikai buvo fantastiškai skanūs ir aš jų prisipirkau ganėtinai nemenkai, kad net ir labai norėdama nebūčiau įstengusi jų suvalgyti, pasitariau su savimi ir nusprendžiau, kad yra vienas puikus dalykas žiemą - vasaros ir rudens gėrybės, sandariai uždarytos įvairiauių dydžių stiklainiukuose, su spalvingais dangteliais, liūdniems vakarams išbaidyti, o galbūt sukurti šventinę atmosferą virtuvėje ar įžiebti Kalėdinę dvasią jaukioje tyloje. Ne veltui užsiminiau apie Kalėdas, nes ne per seniausiai vis karts nuo karto peržvelgiu tastyart tinklalapį, o ten vis tas pats senas įrašas. Pradėjau nostalgiškai šniukštinėti po senesnius bandydama atrasti dalelę savęs ir taip jau sutapo, kad tyliai įslinkau į šventinį etapą, kuris pažadino manyje mažos mergaitės tikėjimą ir laukimą. Persikienė irgi lauks...

Na, o aš šiandien nė minutės nedvejodama atvėriau savo piniginę levandų krūmeliui "Tyme" ir, žinoma, kitai galybei gėrybių, iš kurių dar labai labai džiaugiuosi juodaisiais pomidorais :]

Kuklusis produktų sąrašas:
7 labai sunokę persikai
6 v.š. cukraus
truputėlis vanilino

Beriame šaukštą cukraus į puodą, supjaustome persikus vidutinio dydžio gabalėliais ir sloksniuojame su cukrumi, kad sultys išsiskirtų kuo greičiau. Paliekame pastovėti kokias 2h, permaišome ir verdame persikienę. Išsitraukiame savo smaližiausią mediniausią šaukštą ir kaitiname visą šitą gėrį. Kai viskas pradeda virti ir po truputį kliuksėti vis pamaišom, pamaišom, juk nenorim valgyt svilėsiukų nuo dugno :] sumažinam ugnį, įberiame vanilinio cukriaus ir verdam nuolat maišydami, kol masė sutirštėja, gabalėliai suverda ir mediniui šaukštui nebelieka darbo. Nieko nelaukdami pilstome į iškaitintus indelius ir atvėsusius štabeliuojame prie kitų rezervų :] Be galo gardi yra ir abrikosienė, just be curiuos.... & try!

Truputis naujienų arba šokoladiniai - bananiniai keksiukai premjerai!

2010-09-29T01:18:00.002+03:00

Dabar galėčiau tarškėti neužčiaupdama burnos, nes tiesą sakant per ganėtinai trumpą laiką labai labai daug viskokiausių dalykėlių čia man nutiko, o ir kulinarinė - konditerinė pusė nebuvo nuskriausta :] Pradedant nuo pačių pačių pradžių, tai aplankiau visų chokoholikų rojų - Belgiją, su visais joje esančiais triufeliais, šokoladais ir kitokiais gėriais [o ten jų daug] ir dar aišku pilną lagaminą visokių tų gėrių partempiau namo, bet apie tai dar bus vėliau. Tada dar būdama Belgijoj ir valgydama pannos [pas juos velniškai populiarus sumuštinis - suvožtinis su daug daržovių ir mėsa arba žuvim pasirinktinai, bet turiu pridurti, kad be galo skanus] gavau pakvietimą sudalyvauti finaliniame žaidime "Mano skaniausias filmas", kuris vyko kulinarijos studijoje, kupinoje electroliux'o liukso liukso. Kepiau vegetarišką lazaniją filmui "Under The Tuscan Sun" [receptas jau seniai seniai čia dulka], prizo nelaimėjau, bet gavau kur kas daugiau - įvertinimą! Ir, žinoma, žavingą electroliux prijuostę :] ir visą galybę teigiamų emocijų. Toliau sekė be galo žaismingas ir spalvingas "bobų vasaros" savaitgalis Kaune, už kurį dėkinga boružei! Ir galų gale priėjome prie esmės, t.y. šiandienos įvykių, o tai buvo filmo Valgyk. Melskis. Mylėk premjera, kuriai ir buvo skirti šie keksiukai. Prigūžėjo pilnut pilnutėlė salė ir dar daugiau darbštuolių, kurios nepatingėjo atsinešti sausainių ar pyragų ir gėlių puokščių į cosmo vip premjerą. Filmas - fantastiškas, labai įkvepiantis, emocionalus, toks savas, kaip nunešioti marškiniai, o dar kai vaidina Julia Roberts... :] vertas, vertas dėmesio! O ir po filmo buvo galima kaip reikiant papuotaut, nes stalas visa ta žodžio prasme lūžo nuo pyragų ir sausainių gausos.

Receptą rasite čia, nes pagrindas tas pats, tik tiek, kad padarius tešlą ją padalinau pusiau ir į vieną dalį įmaišiau 1 šaukštą kakavos, o į kitą dalį įdėjau sutrintą bananą ir gavau tokius įdomius, mano receptorių atžvilgiu derančius skonius. Kas galėtų paneigti, kad bananai ir šokoladas nėra angel's food :] na va ir tada dėjau į savo gražuoles popierines formeles gerą šaukštą kakavinės tešlos ir tada bananinės kažkur apie 2 šaukštus, kad užsipildytų šiek tiek daugiau nei 2/3 formelės. Iškepusius atvėsinau, keletas jų gavo ir dekoro :] supakavau ir perrišau kaspinėliais, o kaip be jų... Skanių derinių!

MOLIŪGINIAI BLYNELIAI. PREPARED FOR SHEARING

2010-09-26T17:41:00.010+03:00

Dalintis yra gera.
Tai tiesa, žinoma nuo seno. Dažnai prisimenama, ne visada išpildoma.
Gyvenimiška situacija susiklosto, kada dalintis tiesiog ... nepavyksta.
Kalbant linksmiau ir ne taip nostalgiškai bei liūdnai, šią nuostabią , saulėtą sekmadienio popietę, stebuklingai atsiranda tie žmogučiai su kuriais norisi ir dalijamasi visada.

Nuo vėlyvo pavasario sau prisižadėjau sekmadienio pusryčiams gaminti blynukus.
Kaskart vis kitokius. Kad būtų įdomiau. Turiu pasakyti, kad mano pažadai pildosi kuo puikiausiai ir tuo džiaugiuosi. Mažyčiai ritualai pripildo nuobodžias dienas laukimo, smalsumo ,net ir sunkiausiom bei beviltiškiausiai atrodančiom akimirkom suteikia power'io kabintis ir visaip kitaip ropštis į gyvenimą ir per jį.

Blyneliai žmogučiams, kurie dalinasi :

1 puodelio moliūgų tyrės { aš pjaustytus moliūgus paviriau mikrobangėj ir sutryniau trintuvu )
1 kiaušinio
puodelio natūralaus jogurto
1 1/2 puodelio speltos miltų (be abejonės, kuo puikiausiai tinka ir paprasti miltai )
1,5 v.š cukraus
1/2 a.š kepimo miltelių
1/4 a.š sodos
1/4 a.š druskos
žiupsnelio malto imbiero
gero žiupsnio cinamono

Kiaušinį išplakame su jogurtu. Sudedame moliūgų tyrę, gerai išmaišome.
Dedame miltus, cukrų, kepimo miltelius, sodą, druską ir prieskonius.
Viską gerai sumaišome. Gali reikti papildomai įdėti miltų, jei tešla gaunasi per skysta, tačiau ji neturi gautis per tiršta, tokia sakyčiau labiau nulinkusi į skystumo pusę ;)
Keptuvę patepti aliejumi ir kepti po vieną nemažą blynuką, kiekvienai pusei po 2min., kol gausime smagiai parusvėjusius blynelius, kaip auksas.
Patiekti su medumi, klevų sirupu, cinamoniniu sviestu.

Gavosi minkštučiai, su lengvu imbieriniu ir cinamoniniu skoniu, šiek tiek jautėsi ir salstelėjęs moliūgas.

Adaptuotas iš www.raspberricupcakes.com

RUDENIŠKAS SLYVŲ PYRAGAS. SENA PRADŽIA.

2010-09-20T18:09:00.013+03:00

Nusprendžiau. NuO šiol būnu čia.
Gaminu čia.
Nuo šiol.
Čia.
Startas kitkam.
Kitokiam.
Šviesiam.
Rytojui.

Koks susipažinimas/pasirodymas be pyrago. Taigi, slyvukių pyragas.
Gardus, gardus. Sviestinė tešla su maloniu citrinų prieskoniu, šiek tiek rūgštokos slyvos ir vos juntamas karamelės ir migdolų prieskonis.

Receptas:

1 V.š kamb.temperatūros sviesto ( skardai ištepti )
2 1/4 miltų
1 a.š kepimo miltelių
1 a.š jūros druskos
vienos citrinos žievelė
1 puod. cukraus
175 g. sviesto
3 kiaušiniai
1 v.š vanilino
2 1/2 puod. pjaustytų slyvų
1/2 citrinos sulčių
1-2 v.š cukraus
1 v.š rudojo cukraus
kapotų migdolų pabarstymui

Sumaišom miltus, druską, kepimo miltelius ir tarkuotą citrinos žievelę atskirame dubenyje.
Mediniu šaukštu ar maišytuvu gerai sutriname sviestą su cukrumi. Maišant, sudedame vienas po kito kiaušinius ir įmaišome vaniliną.

Miltų mišinį dedame į sviesto mišinį. Minkome, kol gausime nesmarkiai prie pirštų limpančią tešlą (gali reikti pridėti miltų, nes man tešla gavosi per daug lipni. Tik neperdėkite per daug. )
Suformuokite rutulį ir padėkite 30min. į šaldytuvą.

Kol tešla šala, dėkite pjaustytas slyvas į dubenį ir sumaišykite su cukrumi ir citrinos sultimis.
Įkaitinti orkaitę iki 190 C . 28cm. apvalią išardomą formą ištepti sviestu. Išimtą iš šaldytuvo tešlą padalyti pusiau ir viena dalimi išklojame skardą. Dedame ant viršaus slyvas, iš likusios tešlos formuojame rutuliukus ir apdėliojame ant slyvų, švelniai paspaudžiant.
Pabarstome ruduoju cukrumi ir kapotais migdolais.
Kepame 30 - 40min.

Recepto šaltinis www.bellaeats.com

Obuoliai skarelėse. Kapotos tešlos tęsinys.

2010-08-30T22:32:00.000+03:00

Kapota tešla... viena iš legviausiai padaromų ir visada visada išeina. Net ir tais atvejais, kai lauki ypatingų svečių ir labai stengiesi ir ima štai kas nors ir nesigauna, bet jai tai negalioja! Man dar ji patinka ir dėl to, kad yra universali, tiek konditerijoje, tiek kulinarijoje jos pilna. Juk visi žinome kokie skanūs kibinai :] Nors vis dėlto skaniausi kibinai esti Trakuose, kur taip pat sėkmingai gyvuoja šokolado namai ir tiekia mums pačius skaniausius LT gaminamus saldainius, o dar tas karštas šokoladas... yam...

Bet kadangi dabar jau kaip ir ruduo negailestingai grumiasi su vasara ir visiem aišku, kas įgauna pranašumą, tai griebkime sode nukritusius obuolius ir kepkime, kepkime ir dar kartą kepkime! Šį sezoną jau kepiau savo patį skaniausią obuolių pyragą, kepiau varške įdarytus obuolius ir šiuos sausainius su obuoliukų skiltelėmis.

Mums reikės:

Tešlai:

230g. miltų

110g. sviesto

2g. druskos

40g. kiaušinių

70g. grietinės

10g. cukraus pudros pabarstyti

Įdarui:

70g. cukraus

150g. obuolių

2g. cinamono

Tešlą pasigaminame labai paprastai, šį kartą taip, kaip liepia vadovėliai. Miltus kapojame su sviestu ir druska, kol pasidaro mažos, birios riebalų kruopelytės, aplipusios miltais. Vėliau sudedame kiaušinius ir grietinę ir užmaišome tešlą, kol ji pasidaro vienalytė ir dedame į šaldytuvą nuo 30min. iki 2h. Kol tešla vėsta, susipjaustome obuolius skiltelėmis. Nėra jokio skirtumo kokie obuoliai, žinoma, tik vienas punktas lietuviški ir tiesiai iš sodo geriausia! Cukrų su cinamonu sumaišome atskirai.

Imame tešlą, iškočiojame ją 5mm storiu ir supjautome kvadratėlio formos sausainiais [6x6], į vidų dedame obuolių skilteles, ant viršaus pabarstome cukrum ir cinamonu ir sulanktome į vokelio formą. Na ir štai kepame 210-220 C temperatūroje apie 20min. O iškepusius ir atvėsusius dar pabarstome cukraus pudra [kepykloje man sakydavo padulkink cukraus pudros] :) Skanių jabalių!

Šaukštas dangaus... Panna Cotta

2010-08-25T23:54:00.001+03:00

Vakar netikėtai susimąsčiau kiek jau čia laiko mano-mūsų blog'ui ir pasirodo, kad šiek tiek pražiopsojau metines. Shame on me! O bet tačiau turiu dar ganėtinai nemenką krūvelę išbandytų receptų ir jų nuotraukėlių, tai galiu džiaugtis paskutinėmis laisvomis dienomis, kurias leidžiu čia, po truputėlį tobulėdama. Juk tobulumui ribų nėra. Kaip ir italai neturi ribų gamindami, besisukiodami savo virtuvėse, kuriose visada gausu alyvų aliejaus ech... ir receptų, perimtų ir pro pro prosenelių, iš kartos į kartą, iš rankų į rankas, šeimos, giminės tradicijos keliaujančios šimtmečiais. Aš galiu džiaugtis tik duonele ir pagaliau atrastu močiutės vokišku polverkuchen [keksu], kurio gaminimo technikos vis dar neįvaldžiau, but one day...

Šiandien dalinuosi gabalėliu italijos, stiklinaite panna cottos, tokios švelnios, subtilios ir šiek tiek pagardintos uogų popuri.

Šaldytuve ieškome:

400ml. grietinėlės

850ml. pieno

25g. želatinos

1 vanilės ankšties

5-6 v.š. cukraus

Paruošimas yra visiškai paprastas. Supilam į puodą grietinėlę ir pieną, sudedam cukrų, perpjautą vanilės ankštį ir viriname. Išbrinkiname želatiną, sudedame į puodą ir maišome, kol želatina ištirpsta, dar šiek tiek pavirinam, bet kartu su želatina nereikia visiškai užvirti. Galiausiai pilame į stiklines, palaukiame, kol atauš ir dedame į šaldytuvą. Patiekiant uždedam turimų uogų ir skanaujame. Vasaros laikotarpiu, tai ne desertas, o rojaus gabalėlis, kai po ranka šitokios galybės uogų ir kitokių skanėstų, kai saulės spinduliais mums tiesiai keliauja vitaminas D...

Where are you snowman?

2010-08-24T23:06:00.001+03:00

Čia greičiau tęsinys to, ką pradėjau, bet vis nesugebu užbaigti. Kartu su žaviu uogų desertu apkalbėti buvo ir šie, žmonijai plačiau žinomi "sniego kamuoliukų" vardu, sutvėrimai. Ir staiga prisiminiau observatorijos gidės pasisakymą apie ateivius, pasirodo, kad tokių esą Lietuvoje, pora vargšų užrakintų ateiviukų kitaip dar matomų ir suprantamų kaip meteoritai... o fantazijoje jau reiškėsi žali žmogiukai su antenomis :)

Tai štai, sniegiukai verti dėmesio ir pagarbos dėl keleto dalykų ir pirmiausia dėl to, kad jie laaabai greitai pagaminami, antriausia: karštą vasaros dieną ir skanėstas ir atgaiva, nes nereikia kepintis prie orkaitės, visą darbą atlieką mūsų geras draugas šaldytuvas, trečiausia: jie negali nesigauti net ir beviltiškiausiam gamintojui, nes viskas itin paprasta, o be to galbūt gali suveikti net kaip įkvėpimo šaltinis...

Reikės:

300g. varškės

300g. kokosų drožlių

200g. cukraus

1 v.š. aguonų

1 a.š. vanilino

Aguonas sumaišom su 4 v.š. kokosų drožlių ir atsidedam. Čiumpam varškę, ją ištrinam su cukrumi, vanilinu ir likusiom kokoso drožlėm. Delnais suformuojam rutuliuką, pavoliojam jį į aguonas su kokosu ir dedam į lėkštę. Pridarom daug daug ir visus laikinai priglaudžiam pas poną šaldytuvą, bet tik laikinai. Ir teoriškai ir praktiškai DONE! Skanaujam, vaišinam draugus ir kaimynus, visiem užteks:)

It last forever.... France and tarts!

2010-08-23T23:47:00.009+03:00

Pavasarį pirkau knygą, ganėtinai daug jų pirkau ir visos buvo užsienio kalba, bet ši ypatinga, išskirtinė, sklidina senovės ir tokia visa be paveikslėlių, but so much charming... The Mastering of the French cooking [Julie&Julia project] mielo filmo dėka tapo mano taikiniu ir įgyvendinama svajone. Prancūzija visada veiks kaip magnetas, o turint kažką tokio autentiško šalia, gaminant prancūziškai pagal ją, nors trumpam nusikeliu į kitą erdvę, į tą svajonių kampelį, kuriame dar niekas kitas nerado įėjimo, but I'm glad...

Menu tą niūrią rudens dieną užbėgau į provanso dienas ir kaip visada atvėriau savo piniginę mieliems niekučiams. Bet tuomet nutiko dar toks įdomus dalykas, dėl kurio labai džiūgavau. Tose provanso dienose parsidavinėjo tokie nuostabūs tikri prancūziški macaroons, pagaminti tikro grynakraujo prancūzo, tikroje levandomis kvepiančioje Prancūzijoje. Ir su šiuo kepėjėliu teko šnektelėti, net ne šnektelėti, bet kaip reikiant pabendrauti ir net kontaktais apsikeitėm ir turėjau aš į France keliauti, bet... Receptas ne apie macaronsus, o apie be galo nuodėmingą prancūzišką tartą su braškėmis.

Reikės:

Pagrindui

141g. miltų

113g. sviesto

1/2 a.š. druskos

didelis žiupsnis cukraus

4-5 v.š. šalto vandens

Plikytam kremui

5 tryniai

340g. pieno

78g. miltų

170g. cukraus

14g. sviesto

1 v.š. vanilino

2-3 v.š. likeriuko [pvz:rojaus paukštė]

Papuošimui

500g. braškių

klaro želė

Pirmiausia pasidarome tešlą pagrindui. Plakame sviestą kartu su druska, cukrumi iki purios masės, palaipsniui pildami vandenį ir tada sudedame miltus. Su miltais atsargiai permaišome, kad tešla neužsitrauktų ir dedame į šaldytuvą.

Kol tešla "ilsisi" paruošiame plikytą kremą. Keptuvėje pasikepiname miltus, kol lengvai pagelsta. Tada pilame į puodą pieną, dedame sviestą ir vaniliną, užverdame ir supilame į jį gerai išplaktą kiaušinių, cukraus ir kepintų miltų masę. Mikliais judesiais maišome, kad neliktų gumulėlių ir kai užverda maišom tol, kol sutirštėja taip, lyg būtų galima pjaustyti ir paliekame atvėsti, Prieš baigiant virti įpilame likeriuko ir dar šiek tiek permaišome.

Dabar iškočiojame tešlą, įdedame į skardą, užklojame ją folija ir ant viršaus uždedame pupelėm ar avinžirniais ir kepame 180 C temperatūroje apie 10-15 min. su folija ir dar šiek tiek be jos, kol gražiai paruduoja.

Kai jau viskas atvėsta, į pagrindą dedame kremą, ant viršaus per pusę perpjautas braškes ir šiek tiek patepliojame su klaru. Vuolia!

Oh berry berry!

2010-07-22T19:45:00.000+03:00

Giedras dangus, ryškiai tvieskianti saulė, žalia, kvapni žolė ir daug, daugybė boružėlių: žalios, baltos, geltonos ir tradicinės raudonos su juodais taškeliais. Late kvapas ir žvakės kur kas ryškesniu kavos aromatu. Detalės... maža dėlionė be paveikslėlio, jo vietoje tuštuma. Ir tik horizonte ryškėjantis JIS. Toks spalvingas, toks gyvas, toks gaivus... Ar aš kada nors minėjau, kaip dievinu braškes? Ko gero ne. Nereikia būt dideliu genijumi, kad atspėt kodėl. Easy... Visi jas myli, dievina, garbina, jomis lepina. Braškės ir plakta grietinėlė - tradicinis romantikos derinukas. Bet šį kartą atidėkime romantiką į šoną, derinukus taip pat. Tiesiog žavi akimirka plūstelėjusi mano pasąmonėje, kuri davė štai kokį vaisių. Fresh and awesome dessert.

Reikės:

2 saujelių razinų

pusės labai sunokusio ananaso

trintų braškių

"sniegiukų"

Kadangi tai buvo ganėtinai kūrybinga akimirka, nes reikėjo sunaudoti keletą į savo gyvavimo pabaigą einančių sudėtinių dalių, manau visai neblogai. Razinkutes [po to kai labai gerai nuplaunate] dedame į lėkštės dugną, ant jų uždedame toookius sultingus ananaso gabalėlius supjaustytus kubeliais ir kitokiom formom. Tada kokius 3 sklidinus šaukštus trintų braškių su trupučiu cukriaus ir on top ponas sniegius :) [apie poną sniegių dar bus šnekos]. Easy, marvellous, just great...

Grab your spoons!

Plikyti sausainėliai

2010-07-19T18:56:00.000+03:00

Plikyti sausainėliai tai dar viena nostalgiška akimirka mano vaikystės prisiminimuose, kai lėtai, senu medinuku keliaudavome 5 valandas Klaipėdos kryptimi, bet tas tyras džiaugsmas išlipus, toks paprastas, natūralus ir nesuterštas gyvenimo tamsių spalvų, tvyrodavo virš manęs gelsva aura. Miestas, jūra, turgelis, viską atsimenu blankiau nei vakar, bet kur kas geriau nei tai būtų buvę prieš tiek metų. Ko gero net ir dabar intuityviai įšokčiau į reikiamą autobusą per daug net nesusimąsčiusi. Visa tai baigėsi, tačiau išliko detalės, o viena iš jų ir yra šis plikytas stebuklas. Tai visada buvo puikus užkandis kelionėje namo, kur visai nesinorėdavo važiuoti, nors ir suprasdavau, kad atostogų laikas visada praskriedavo kur kas greičiau nei mano tuometinis monotoniškas gyvenimas. Kometos greičiu. Aš turėjau svajonių....

Reikia:

170g. miltų

75g. riebalų

130g. cukraus

190g. kiaušinių

360g. pieno

2g. druskos

Plikytą tešlą pagaminti nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Pirmiausia užviriname pieną su druska, cukrumi ir riebalais, kai užverda sudedame miltus ir maišome, kol nelieka gumulėlių. Šis procesas nėra sudėtingas, maišant tešla sulimpa į vieną kamuolį ir lyg "atšoka" nuo puodo, o jo dugnas lieka apsidrumstęs. Tada masė yra maišoma, kol atvėsta iki 40C ir po truputį, dalimis pilami kiaušiniai [jokiais būdais ne visi iš karto]. Tešla neturi būti kieta, turi būti vientisa blizgi masė, kuri špricuojama konditeriniu maišeliu su dantytu antgaliuku. Prieš pašaunant į orkaitę galima pabarstyti perliniu cukrumi. Kepame 200-240C, kol žavingai paruduoja ir jokiais būdais nedarinėjame orkaitės, nes šie gražuoliukai sukris. Vienas iš šios tešlos ypatumų, kad nededami jokie pakelėjai, nes ją išpurena kepimo metu susidarę garai. Labai panašiai gaminami profitroliai, kuriems naudojamas vanduo vietoj pieno ir jokio cukraus, o kas šauniausia, kad jų vidų galima pripildyti įvairiausiais kremais ir įdarais :) Check it out!

Vegetarian lazania [Lasagna]

2010-07-15T23:26:00.003+03:00

Teisingai Beata sako, kai neturi kokios nors gaminio sudedamosios dalies - bala jos nematė. Tokios mintys skatina kūrybingumą, nes vaizduotėje išplaukia skonių ir aromatų deriniai ir tuoj pat galvoje atsiranda atsakymas ką aš galiu pakeisti vietoj to ir to. It's easy in the kitchen but much harder in life...

Kai trūksta oro, bet atrodo slidinėju šaltu žiemos ledu ten pat, be krypties, be vizijos, be nieko, tuštuma ir saldūs prisiminimai, kartėlis, daug kartėlio. Ir tik kąsnelis gali išgelbėti pasaulį ir pakeisti labai daug.

Lazania, kaip ir kita galybė gėrio, yra italų nepaprastai išpuoselėtos meilės maistui priežastis. Jos negalima nemėgti, neįmanoma nesimėgauti, tik dažnai dvejoju koks jausmas būtų valgyti tikrą italų pagamintą lazania vienoje iš tų žavingų Italijos vietelių, kurioms niekada neprilygs "čili" ar "cheap chicken" or other crap!

Nesu italė, esu toli nuo jos, bet mano nuotaika itališka :)

Receptuką ir gamybos būdą rasite beatos bloge čia. Žinoma, aš šiokių tokių variancijų prigalvojų, jos kuklios pvz graikiniai riešutai on top ar gražgarsčių ryželis vietoj špinatų, bet tai taip užveda :)

Man laaabai patiko, mamai taip pat, bet kažkodėl nujaučiu, kad jeigu 10 asmenų darytų tokią pat lazania, tai reziumė gautųsi, kad gimė tiek pat skirtingų lazanijos versijų. Kiekvienas turim savo asmeninę taikliąją ranką prieskoniams ir gamybinę meilę, laukimo nerimą ir pasisekimo džiugesį. Nuotaikų svyravimui virtuvė ne pati geriausia vieta, netgi drįstu teigti, kad tokiais momentais reiktų laikytis atokiai. Cheers!

Green salad, please. Like J.O.

2010-07-05T01:50:00.005+03:00

Tyla gera byla, taip sakoma, bet tik ne čia ir ne taip užsitęsusiai... Like lost... 2 mėnesiai dingusio gyvenimo, nemigos naktys ir vis dar neišpildytas tikslų sąrašas. Jau maniau niekad nebeištarsiu žodelio, bet, atrodo, pavyksta a bit music and magic and smiling world.

Prisikaupė tiek nuotraukų, kad velniai mane griebtų nebežinau nuo ko pradėt! Lengvam įsivažiavimui paprastumo viršūnė - salotos. Tai paprasta, bet niekada nedrįsčiau pagalvoti, tuo labiau pasakyti, kad prasta. Yra tik viena pagrindinė taisyklė, kurią išmokau iš J.O., o tai 3:1 tai aliejaus(3) ir rūgšties(1) santykis for most awesome and so simple salad.

Tiesiai iš daržiuko lysvės mano krepšelyje atsidūrė špinatai, gražgarstės [rukola] ir itin susigarbanojusios salotos bei česnakų žiedelis, kaip be jo....

Salotų užpilui reikia:

3v.š. ypač tyro alyvų aliejaus

1v.š. citrinų sulčių

žiupsnelio šviežiai maltų pipirų ir druskos.

Salotoms:

3-4 diiideli salotų lapai

sauja špinatų

2 sklidinos saujos gražgarsčių

česnako žiedas

Visus lapelius švelniai suplėšome, tik šiukštu nepjaustome peiliu, kam rūpi taisyklingos formos!? Čia nėra standartų, nėra į ką lygiuotis, šį kartą NE!

Užpiliukui viską supilame į mini stiklainiuką ir gerai pakratome, kaip kokie profesionalai barmenai plakantys nepakartojamą kokteilį. Jei turit shaker'į naudokite jį, jokio skirtumo. Svarbiausia skonio gama.

O štai dar viena idėja, kai tokias salotas norėsite skanauti ne prie pabodusio per žiemą virtuvės stalo, o gamtos pakalnėje. Niekada išsiruošę į gamtą nemaišykite salotų iš karto, NIEKADA, nes tai siaubinga klaida ir skonis taip pat tampa awful! Lapelius susidėkite į vieną indelį, o užpiliuką galite susipilti kad ir stipresnį maišelioką, kuriame jis atlaikys kelionę. Viską reikia maišyti čia ir dabar ir iš karto skanauti, nes kitaip jos praras savo žavesį.

Tada pasidaviau akimirkai, švelniai, trapiai pagundai. Naminės duonelės riekelė ir salotos on top, perfect! too good to be true...

Sviestinis keksas

2010-04-27T23:56:00.001+03:00

Mane visiškai užvaldė keksai! Nesu jų totali dievintoja, bet noooriu atrasti tokį receptą, pagal kurį močiutės iškeptas keksas priversdavo sustoti ne vieną žmogų pasimėgauti aromatu. taip, taip buvo ir ne tik taip. Didžiausia močiutės keptų keksų gerbėja ir valgytoja buvau aš, vaikystėje, o kaip gi kitaip ;] Galbūt paieška tęsiasi ne vien dėl to, kad norisi kažkokiu būdu, nors ir mažom nuotrupom, susidėlioti mūsų giminės receptinę, kuri tikrai turėtų būti iš stuomens ir iš liemens, bet ir norisi, norisi nerūpestingai parbėgti iš sodo pas močiutę, atsisėsti ant kėdės, tabaluoti kojomis ir laukti, laukti nekantriai kol jau bus galima! Bus galima iš dailios banguotos formelės išimti citrininiai kakavinį zebrą ;] I miss you...

Ingridientai:

200g. sviesto (kambario temp.)

180g. miltelinio cukraus

4 kiaušiniai

200g. miltų

2 nubraukti a.š. kepimo miltelių

2 v.š. romo

1 v.š. tarkuotų citrinų žievelių

Patepame pailgą skardelę sviestu ir pabarstome džiūvėsėliais - sudžiūvėliais. Sviestą išsukame su cukrumi iki purios masės, nuolat maišant įmušame po vieną kiaušinį, suberiame citrinų žieveles ir supilame romą. Miltus prasijojame ir sumaišome su kepimo milteliais. Tada sviesto masę atsargiai sumaišome su persijotais miltais ir sukrečiame tešlą į kepimo formą. Kepame 170-180C apie 60-70 min. Ar iškepęs patikriname mediniu pagaliuku. 5 min. keksą vėsiname formoje, po to ant grotelių. aš keksą laikiau formoj per naktį ir tik ryte išėmiau ir dar visą parą brandinau! Girdėjau, kad keksas kuo ilgiau stovi, tuo skanesnis tampa. I can say yep! Mano paieškos vis dar tęsiasi...

Spanguolinukai... Up AnD dOwN...

2010-04-27T23:12:00.006+03:00

Taip yra, dažniau nei dažnai būna ir niekur nerašyta... kai gamini iš to, ką turi šaldytuve, gimsta skaniausios kulinarinės fantazijos. Taip šį kartą atsitiko ir su šiais žaviais spangiais :] Ne kartą kepiau panašius sausainius ir kas kartą man jie gaudavosi vis kitokie, kitokie gavosi ir šį kartą, bet giliai nustebino, pamalonino ir dabar kai jau vėl pribręs reikalas tokiam darbeliui ir turėsiu viską ką dėjau, būtinai darysiu toookius...

Prisimenu pirmuosius savo laimėjimus ir nesėkmes, tai lyg buvo seniai lyg ir ne... kasdien semiu žinias saujom, godžiais kąsniais ryju kitų patirtį, mokausi, tai viso gyvenimo mokykla. O kartais būna taaaip pikta, pikta, kad vienu metu nors persiplėšk turiu daryti ką reikia, o ne tai ką noriu... norai dideli ir užmojai siekia dausas... ir tik truputis saldumo gražina į žemę.

Reikės:

3 kiaušinių

2/3 stiklinės rudojo cukraus

žiupsnelis vanilinio cukraus

2v.š. riešutų sviesto

pakelio džiovintų spanguolių

100g. lazdynų riešutų

1a.š. kepimo miltelių

4v.š. a.r. miltų

3v.š. avižinių miltų

3v.š. kvietinių rupių miltų

Griebiame poną mikserį ir plakame kiaušinius kartu su cukrumi, vaniliniu cukrumi. Truputį paplakus įdedame riešutų sviestą [gali būti ir crunchy, aš naudojau paprastą Marks&Spencer] ir dar paplakame, trumpai. Toliau sumaišome miltus su kepimo milteliais ir suberiame [miltų gali reikėti ir daugiau, bet man atrodo, kad tiek dėjau, čia jau tiesiog eigoje matysis ar reikia dar ar ne]. Tada dar, kad jiems nebūtų liūdna įberiame spanguoles, gerai išmaišome šaukštu ir dedame į konditerinį maišelį. Masė turi gautis tiršta, bet ne per daug, nes sausainėliai turi šiek tiek pakeist kontūrus. Ir štai į kiekvieną tešliuką per vidurį įdedame po riešutą ir kepame 180C temperatūroje, kol šiek tiek paruduoja. Tik šiukštu nesudeginkit! Iš viso šio kiekio gaunasi 2 skardutės sausainių, tikrai vertų dėmesio ir nuodėmės, nes man jie anksčiau būdavo labai saldūs, bet štai spanguolių dėka ragavimas virsta skonių harmonija ;]

Ponas tortas [ne pirmas ir tikrai ne paskutinis]

2010-04-22T00:22:00.002+03:00

Dabar jau suprantu pasakymą: "Žinau, kad nieko nežinau." pradėjus generalinę minčių tvarką įsivyrauja nežinia, atrodo, kad niekada jau nebeišgirsiu tylaus ramybės alsavimo ir štai švelniai besišypsodami moja beržų lapai. Tiesiog negali pamiršti kaip greitai vakar buvo vakar, o rytoj jau bus užvakar ir taip metai, du, trys, penki.

Nors Velykos buvo seniai, bet tai kas gulėjo ant stalo dar neapkalbėta čia, nors dar dabar kaip vakar atsimenu tą naktinėjimą su margučiais, kepiniais ir idėjom. Norėjosi kažko lengvo, paprasto, elementaraus tik homemade. Ponas tortas tikrai nebuvo įnoringas, jam užteko paprasčiausio biskvito pagrindo, grietinėlės, želė gabalėlių ir naminių slyvukių. Įvaizdis jo nežavi, jį žavi vidinių skonių puokštė.

Tokį suteptinį gausime iš:

Biskvitui:

55g. miltų

20g. krakmolo

5 kiaušiniai

100g cukraus

žiupsnelis vanilinio cukraus

slyvukių užpilo (biskvitui sudrėkinti)

Kremui:

400ml grietinėlės (gal ir šiek tiek daugiau)

2-3 v.š. cukraus

įvairiaspalvų želė kubelių

Papuošimui:

kokoso drožlių

slyvukių

Biskvitui baltymai atskiriami nuo trynių ir plakami, kol tūris padidėja 7 kartus (tik pono mikserio dėka) . Dalimis pilamas cukrus ir plakama, kol nesijaučia jo kristalų. Paplakami tryniai, imama sauja išplaktų baltymų ir sumaišoma su tryniais, sudedami likę baltymai, ant jų pilami išsijoti miltai ir krakmolas, viskas lengvai permaišoma, kad neliktų gumulėlių, bet ne per daugiausiai, nes neliks baltymuose susidariusio oro. Ir kuo greičiausiai kepame 220-230 C, kol gražiai pagelsta ir įkišus balanėlę ji būna sausa. Na teoriškai galima teigti, kad viskas iškepta :) Atvėsus biskvitui jį perpjauname, galima į 2, galima į 3 dalis, kaip jau norisi ir kaip išeina, na ir, žinoma, drėkiname slyvukių užpiliuku, kurio negailime! Mikliai suplakame grietinėlę su cukrumi, mažesnę jos dalį atsidedame tortelio lyginimui, o į kitą dalį sudedame želė ir pertepame šia mase biskvitą, kuris vėliau be galo džiaugiasi šaldytuve sėdėdamas ir stingdamas :) aš saviškį palikau pernakt šaldytuve, tada ryte išlyginau, apibarsčiau kokoso drožlėmis, uždėjau slyvukes ir štai kas gavosi! :)

Super paprastas, be galo žaismingas ir toks lengvas, šventinis gaivos gurkšnis! Yum....

Choko Choko Chokoladinis pudingiūkštis

2010-03-31T01:18:00.001+03:00

Senose knygose glūdi išmintis. To nepaneigsi, nes po daugybės metų knyga tampa dar vertingesnė. Aš myliu knygas, ypatingai receptų ir ypatingai J.O, visi turime silpnybių ;] tebūnie tai maža vieša paslaptis... Ir pamačiau aš jį vieną saulėtą popietę, ne, ne jaunikaiti ant balto žirgo, o viršelį tokį lengvai apdulkėjusį, vyšninį vyšninį kitaip tariant "bordo", ant kurio didelėmis raidėmis parašyta "Didžioji virėja" hmm... peržvelgiau turinį, keletą receptų, užverčiau ir pagalvojau: kažkokia sovietinių laikų nesąmonė.... padėjau toliau dulkėti... bet štai sužavėta Beatos ryžiu pudingu pagalvojau na norisi man savo, o ne iš pakelio, kur nei vaizdas nei skonis neprimena tikrojo naminio pudingo, o dar tas avietinis rausvumas rėkte išrėkia į veidą apie gražią išorę ir tuščią vidų. Taigi, susiradau aš šokoladinio pudingo receptą ir iš pradžių visas tas reikalas atrodė toks painus, klampus, bet kai geriau įsiskaičiau supratau, kad iš tiesų ten nėra ką skaityti and action!

Šokoladinis pudingas: [3 asmenims paskanauti]

2 v.š. sviesto

2 v.š. miltų

250ml pieno

50g. tarkuoto šokolado

50g. cukraus

4 kiaušiniai

vanilės

Pirmiausia tai pastatome virintis pieną su vanile. Tada kol jis užverda, svieste pakepiname miltus, supilame pieną ir gerai išmaišome, kad neliktų gumuliukų. Gautą pieno, miltų ir sviesto masę sudedam į dubenį, kartu suberiam ir tarkuotą šokoladą, cukrų bei po vieną įplakame trynius. Tada viską gerai permaišome ir kitam inde išplakame baltymus iki standžios putos. Palengva įmaišome į šokoladinę masę ir dubenį statome ant vandens vonelės ir verdame, verdame, verdame apie 1h mini receptas, aš tai kažkaip neįtikėtinai greitai apsisukau max per 40 min. Yum yum!

I'll be there for you, cuz you're there for me too...

Smoothie istorija

2010-03-30T01:17:00.003+03:00

Viena diena... kiek daug gali nutikti dramoje per vieną dieną, o gyvenime?... tas pats? mes aktoriai be diplomo? kiek dūžtančių svajonių apeiname, nesustojame, bėgame... kol galvoj tuščia, o viduj verda, kunkuliuoja lava ugnikalnio krateryje. Ar per daug aš prašau? tik šokį! tarsi pūgą, lyg paukštį, lyg šūvį...

O gal kas dalina nuoširdumą, tik šiek tiek tyro nekomercinio juoko ir šypsnio skaidraus skaidraus? sulauksi... Tik žmogus turi unikalią savybę kurti, bet kartu jam buvo duota ir griovimas, griauti, naikinti, užvaldyti, parodyti galią prieš benamį šunį, kuris prašo tik truputėlio užuojautos.

O taip, įvertinau! kai jau nebeturiu, mano rankos tuščios ir nuolatos skambantis kodėl, dramatiška, bet sauja trešnių buvo tikra, pradžių pradžia, ėjimo į nežinią, brovimasis pro tirštą rūką, pilant lietui, šiltam... Ir tik spalvoti sapnai. Aš kaip ir tu, savo liūdesio skonį jaučiu...

Smoothie by Beata:

1l kefyro

1 puodelis pieno (mano priedėlis)

2 šaldyti bananai (supjaustyti riekelėmis)

3 kupinos saujos juodųjų serbentų (bet kokios uogelės)

2-3 v.š. cukraus

žiupsnelis vanilinio cukraus

Gaunasi kažkur apie 1,5l gėrimėlio, gal daugiau net. Receptas toks nuostabus tuo, kad lengviau negali būti. Viską sumetame į blenderį ir paspaudžiame mygtuką. Be to galima žaisti su skoniais. Kai pas mane trumpai viešnagei buvo užsukusi boružėlė, o tai buvo laiko mastu ne taip jau ir seniai, bet atrodo amžiai, tai kefyrą atstojo home made yoghurt, šlakelis pieno, braškių ir juodųjų serbentų atsargos ir susitikimo džiugesys!

Un Bloody Mary por favor!

2010-03-25T22:21:00.003+02:00

Pats metas pamojuoti žiemai balta nosinėle... Dienos vėl pralenkė naktis, o saulė tapo nebe retu reiškiniu, o kasdieniu malonumu (beveik kasdieniu) ;] Toks ir malonumas, kai ją gaudau pro langą lengvai pirštais prisiliesdama prie stiklo. Taip, kai jau visas pasaulis prasirgo pačiom baisiausiomis ir šlykščiausiomis gripo formomis mane aplankyt užsuko ponas angininas... kad jį kur velniai griebtų... Bet įrašas ne apie mane, ne apie poną angininą ir net ne apie kruvinąją merę. Apie tokią klampią, bet be galo skanią masę dar vadinama kisieliumi. Šią žiemą kabinu didžiausią medalį jam! Tik savo kisieliuko dėka pragyvenau šaltus žiemos vakarus, kai tik parlėkus po paskaitų, su apšarmojusiom blakstienom, aš jau stovėdavau prie puodo ir nekantriai laukdavau burbulo, kuris pamerkdavo akim ir garsiai išrėkdavo JAU! Tada aš labai mikliai prisipildavau pilną pilną žuviuko puodelį ir po kelių minučių lėtai šaukšteliu kabindavau šį gėrį. Kaskart jis atskleisdavo vis kitokias mano nuotaikas ir užgaidas... Sunaudojau DAUG serbentų atsargų, bet tuo džiaugiuosi, nes pasirodo, kad juodieji serbentai turi daugiau vitamino Cėcė negu citrina, kiviai taip pat.

Visi mokam virti kisielių, kaip ir visi mokam padaryti basic poną tinguiną, bet aš vis tiek įdedu receptą, kaip tai darau aš :]

Klampučiui reikės:

1-1,5l vandens

2-3 kupinų šaukštų bulvių krakmolo

2 sklidinų saujų šaldytų juodųjų serbentų

saujos šaldytų spanguolių

cukraus arba home made uogienės (pagal skonį, todėl visada reikia ragauti!)

priedai pagal akimirkos polėkį

Pastatome vandenį virti. Į tokį jau beveik verdantį vandenį sudedame uogas, leidžiame joms atitirpti ir paskleisti savo sultis nudažant visą skystymėlį rausvai, rausviau, dar rausviau... įdedam cukraus arba uogienės, paragaujam, jei trūksta saldumo dar truputėlį, bet ne per daug, nes turime gauti tokį labai gardų saldžiarūgštį gėrimėlį, kuriame labiau dominuotų rūgštelė. Su uogomis sudedame ir priedus pvz: razinas ar abrikosus. Tuomet kuo greičiau užpilame krakmolą šaltu vandeniu (maždaug pusę puodelio) gerai išmaišome ir pilame į vandenį su uogomis nuolat maišant. Šitas momentas man svarbiausias, nes reikia viską daryti greitai, jei norime gauti vientisą masę. Vat kaip ir viskas belieka tik sulaukti burbulo, su juo pasilabinti ir išjungti viryklę. Try it ;]

Perfect!!! nepakartojamas Beatos ryžių pudingas...

2010-03-24T23:26:00.001+02:00

Kadangi jau parašiau apie ryžių skonio varškę [čia kaip ir su lašinukų skonio ledais], tai buvo akivaizdu, kad kitas didis pagyros žodis atiteks pudingui. Taip, be abejo iš Beatos knygos, kurios negaliu paleisti nei dieną nei naktį. Laukiu nesulaukiu barbeque sezono kai knygą išnaudosiu pilnu tempu :) Ir staiga minčių ruože prabėgo vaizdelis iš Jamie Oliver laidos, kai jis ant namo stogo išsinešęs kepsninę čirškino įvairiausias daržoves... sure, UK tikrai kad dar sudėtingiau su saulėtom dienom, kas Lietuvoj per atostogas virsta blogos nuotaikos priežastimi, o bet tačiau ne visada. Čia buvo diiidelis minties šuolis, bet grįžtu prie pudingo, kurį įsimylėjau nuotraukose, o paragavus jis tapo vienu iš geriausių skonių gamą atgaivinančių saldėsių! Without any doubt! Kitiem tai tik ryžių košė, neeee kategoriškai nesutinku tai toks švelnus, lengvas ir nekaltas sutvėrimas, tikras pudingas :) recepto neperrašinėsiu, jį galima rasti čia, su keletu variacijų ;)

Puikumėlis :) matau čia mini meno kūrinį su prisikėlusiais antram gyvenimui braškių gabalėliais. Recepto laikiausi 100% ir ką noriu pastebėti, kad vanilės ankštis be abejonės negali būti pakeista! Būtent jos dėka pudingas tampa dangiško skonio ir kas be ko dar ir dėl MEILĖS!

Dar šiek tiek apšnekant vanilės ankštį, tai atradau VCUP "Tulsi" prieskoniuose logiškai suderinamą santykį tarp kokybės ir kainos: viena ankštis - 3Lt, kas tikrai nėra taip skausminga mūsų ir taip vargšėms krizės stekenamoms piniginėms.

Pudingą patiekiau šaltą, dar visą naktį brandinau jį puode ir šis skanumėlis pranoko visus mano lūkesčius! Gal tuo ir baigsiu, nes kažkaip šiandien liežuvis pinasi... Hasta la vista!

Eksperimentinė ryžių skonio varškė

2010-03-22T23:32:00.000+02:00

Nusipirkusi Beatos knygą vis dar negaliu atsidžiaugti, kad ją turiu :] Kas kartą panyru į vis kitokį atradimų pasaulį. Be šios knygos nebūtų ir ekstravagantiškos varškės recepto, nors čia net ne receptas, o daugiau iš serijos taip buvo nulemta žlugimui, bet... Ir, žinoma, užsigeidžiau aš pudingo. Prisiskaičius Beatos patarimų užmerkiau ryželius piene nakčiai ir ką jūs galvojat kitą dieną beverdant pastebėjau, kad kažkas ne taip... vietoj įprastinio virimo mano pienas pradėjo keistis ir tas pasikeitimas buvo varškė be jokios rūgštelės tik vanilės ankštis ir cukrus, kas mane be galo nustebino hmmz?

Didžioji paslaptis:

1l pieno

1 vanilės ankštis

4 v.š. cukraus

O buvo taip: ryžiai mirko visą naktį ir visą dieną, tai praktiškai parą. Tada aš be galo patenkinta virinau pieną, į kurį šliūkštelėjau cukrų ir įmečiau vanilės ankštį, kurią man pavyko dar šiek tiek išgelbėti tikrajam pudingui. Ir štai pastebėjau tą keistą reiškinį, kurio visai nelaukiau, bet tai buvo malonus siurprizas :] Taip atsirado ponia ryžių skonio varškė, tokia salstelėjusi ir vanilinė vanilinė :] aišku jos išėjo nedaug, vos po kąsnelį paragauti, bet kaip atradimas ganėtinai neblogai.

Pusryčiai su knyga. Kas gali būti geriau už home made yoooghurt...

2010-03-03T00:46:00.000+02:00

O man nereikia nė bėgimo takelio, nes kasdien visur tekina ir niekur nespėju, o taip norėčiau sustabdyt akimirką, nors trumpam, kartu... nubėgt į sodą, prisiskint pilnas saujas trešnių, kurias sapnavau ir parbėgti ir dar pamojuot močiutei, kepančiai nepakartojamą citrininį pyragą, palikt laiškelį seneliui ir grįžti, grįžti į nežinią. Nežinią, kurioje žinau tik atsakymą į klausimą kas pusryčiams? Jogurtas! vienas, su avižiniais pabarstukais, su džiovintais vaisiais, su riešutais, su uogom, su uogiene and so on... Pirmus kartus, kai tik pradėjau darytis namuose jogurtą, ganėtinai didelis išbandymas buvo nuo jo atsitraukti. Kaip ir kas kartą paragavus to kas tikra, supranti kas tik pigi klastotė. Jogurto gamybos gėrio prisiskaičiau pačioj vegetariškiausioj knygoj Harė Krišna "Vegetariniai valgiai" p.S. rekomenduoju!

Dahi

2,3 l nenugriebto pieno (10 puod.)

50ml jogurto (1/4 puod.)

Gaminama: 15min.

Rūgsta: 4-8 h.

Gali pasirodyt labai neįtikėtina, bet viskas ką reikia padaryti, tai užvirti pieną, jį atvėsinti ir puodelyje šilto pieno išmaišius jogurtą, jį supilti atgal į puodą. Kaip 2x2 :) Bet yra keletas o bet tačiau: pieno karštumą tikriname mažuoju piršteliu ir kai jau nenusideginę galime išlaikyti jį piene, pilame jogurtą. Taip pat laaabai svarbus dalykas yra tas, jog jogurtas turi būti nejudinamas kol rūgsta ir stovėti šiltoje vietoje. Be to, šaltomis dienomis, kad pienas normaliai rūgtų, prireiks daugiau jogurto. Aš jį rauginu prie misterio radiatoriaus ir apkloju kalnu rankšluostukų, kad jokiais būdais neperšaltu ir nepasigautų slogos :) Elementarus receptas, daugelio išbandytas, aprašytas, komentuotas, bet negalėjau susilaikyti nepridėjus dar keleto liaupsinamųjų žodelių jogurto naudai. Selamat makan!

Iš beprotiškai fantastiškų serijos: Obuolių pyragas! yum yum...

2010-02-24T00:14:00.003+02:00

Istorija kartojasi kaip ir su visiškai išsitaškiusiais obuoliais (jabaliais) :] taigi stovėjo jie vargšiukai tokie gelsvi, nė trupučio neparaudę ir neraustantys, bet še tau pradėjo vysti... vėl... ir prisiminiau savo sostinės lysvę ant palangės su pipirinėm ir rozmarinais ir levandom. o dar besikalantys svogūno laiškeliai... ech... kodėl jie tokie nejudrūs...

Pyyyragas. Vienas iš skaniausių kada nors gyvenime valgytų obuolių pyragų, iš viso šita savaitė tokia sklidina obuoliais, kad pvz šiandien valgiau obuolių štriudelį Itališkos kepyklos :) greitu metu skaičiuosi ant pirštukų ko dar ten neragavau, o kai pirštai baigsis garsiai sušuksiu YES! tuomet išmokus visus pavadinimus teks šokti laimės šokį. et... Obuolinis pyragas, kritiškai įvertintas perskaičius receptą, bet tirpdamas burnoje pakylėjęs į aukštumas. Ir pats pakilęs į top'ų top'ą :] Ir štai radau aš jį tokiam vertingam leidiny kaip "Virtuvė Nuo...Iki..." Nr.3(11) ir daugiau neketinu paleisti niekada! Nei pirmas nei paskutinis receptas iš ten, juk kaip kitaip gali būti, kai žurnalo laukiu kaip vaikas saldainio ir tada jį godžiai skaitau iki paskutinės eilutės ir taškas.

Smalsiai žvilgtelime ko gi reikia:

3 kiaušinių

9v.š. pieno

9v.š. aliejaus (aš naudojau sviestą)

9v.š. cukraus

9 kupini š. miltų (pusę a.r maišyti su rupiais)

1a.š. kepimo miltelių

1a.š. gesintos sodos ( aš dėjau pusę a.š.)

5-6 obuoliai, be jokių abejonių man tik antaniniai!!!

1 bananas (čia jau mano fantazijos vaisius)

1v.š. cinamono, 2v.š.cukraus.

Suplakame kiaušinius su pienu, cukrumi ir aliejumi (išnaudojam poną mikserį!) tada įmaišom miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir gesinta soda. Tešla turi būti kefyyyro tirštumo. tekšt tekšt... Kepimo formą būtinai patepam sviestu (ko aš nepadariau ir po to labai gailėjausi) ir vietoj įprastų džiūvėsėlių pabarstom kviečių sėlenėlėmis. Supilam tešlą į formą. Tada nulupam obuolius, aš dalį obuolių palikau su odele, ir supjaustome stambiomis skiltelėmis, nepamirštame banano! Skandiname obuolių skilteles-bananų riekeles tešloje ir viršų pabarstom cukraus ir cinamono derinuku. Ir štai po 35-40 min., kepant 180 C tempertūroje ištraukiam didyydelį, nuostabų pyragą, kurio užteks man, Tau ir dar keletui žmonių palepinti ;] Niam niam...

Round and round we go, our roads went separated... sluoksniuotoji...

2010-02-18T23:57:00.003+02:00

Žiūrinėdama savo food photo užklydau į profesinės laikus... (didelis atodūsis)... O bet tačiau yra vienas labai geras dalykas, kai gaminom sluoksniuotą tešlą aš įdėmiai viską fiksavau sau, Tau ir visiem... Namie jos pasidaryti nesu bandžiusi, nes reikia laaabai ilgai medituoti, daug vietos ir ledinių nervų. Galbūt, one day, kai būsiu pakylėta gyvenimo, juk šiai tešlai reikia daug dėmesio, ne veltui prancūzai su ja meiliai kalbasi :) J'aime la France...

Truputį žinių apie sluoksniuotą tešlą. Tešlai paruošti reikia: miltų, skysčio, druskos, kiaušinių, maistinės rūgšties. Maistinė rūgštis ir druska tešlai duoda elastingumą, ji tampa lankstesnė. Gaminiai kepami 230-250 C, nes kepant žemesnėje temperatūroje riebalai išbėga ir gaminys tampa sausas, sluoksniai nubyra vienas nuo kito.

Step 1 Į indą dedami miltai, skystis, druska, rūgštis, kiaušiniai ir užmaišoma tešla, kol gaunasi vientisa masė. Paruošta tešla paliekama 30 min. pailsėti.

Step 2 Tešla iškočiojama stačiakampio formos maždaug 1cm storio, nuvalomas per didelis kiekis miltų ir į tešlos vidurį dedamas margarinas, kurio storis ir temperatūra tokie patys kaip ir tešlos (patikimi šaltiniai sako, kad tokiam reikalui tinkamas "Eve"margarinas) ir užklojamas laisvais tešlos kraštais. Tešla paliekama pailsėti.

Step 3 Pailsėjus tešla iškočiojama ir vėl lankstoma trigubai arba keturgubai. Ir visas šis malonumas 4-5 kartus.

Obuolių pyragas

Tešlai:

290g. miltų

150g. margarino

43g. kiaušinių

2g. druskos

2g. rūgšties

85g. vandens

Įdarui:

230g. obuolių

80g. cukraus

4g. cinamono

truputį vandens obuolienei

Paruošta sluoksniuota tešla iškočiojama apie 8mm. stačiakampio formos, perpjaunama per pusę ir pusgaminiai iškepami. Iš obuolių verdama obuolienė [negaliu neįsiterpti, o jūs ar žinote kas yra obuolienė? na gerai pagalvokit, čia labai paprastas klausimas, jokios matematikos :) pasiduodat? taigi obuolio žmona!], kuri atvėsinta dedama ant vieno iškepto pusgaminio ir išlyginama. Ant viršaus dedamas antras iškeptas pusgaminis, lengvai prispaudžiama ir pabarstoma cukraus pudra. O štai taip atrodo vienas iškepęs pusgaminis ir pyragas :] kad ir kaip ten bebūtų man skaniausi yra sluoksniuotos tešlos rageliai, kai vynioji vieną sluoksnį po kito ir gali netgi valandą valgyti tokią bandelę, lėtai pasimėgaujant...

Aš noriu šventę švęst! Širdeliniai blynai :]

2010-02-18T22:09:00.000+02:00

Blynais kvepiantys namai... dažnai laiptinėje praeidama negaliu neužuosti puikių kvapų iš kaiminystės, tuo labiau kai tai būna blynai :) Vasario 16-ąją blynai čirškėjo daugelio žmogeliukų keptuvėse ir ne veltui, juk Užgavėnės, kaip sakant ši didi šventė neaplenkė ir mūsų namų, abi su mama plušėjome prie keptuvių. Aš išbandžiau vokišką receptą, kuris kaip pirmą kartą pavyko puikiai, bet juk su blynais kitaip ir būt negali! Truputėlį nuklystant nuo blynų ir daugiau užsikabliuojant už Germany temos, tai man kažkaip iš vaikystės užsilikęs vokiško šokolado su mėtomis skonis :) prisimenu kaip fantastiška būdavo važiuot pas senelius per šventes žinant, kad ten bus daugybė tokių skanumynų. Ko daugiau vaikams reikia... Taigi taigi šiandien tokį elementarų atradimą apturėjau :) jau senokai perku "Syrup de Methes" ir gerdavau mėtinę moką, kada tik panorėdavau... Chi... o va šiandien išbandžiau kakavą su šiuo sirupėliu ir skonis, skonis toks, kad dar dabar jį jaučiu :) pakvipo vaikyste...

Ir štai ko gi mums prireiks šiems gražuoliams:

30g. minkšto sviesto

žiupsnelis druskos

50g. cukraus

2 kiaušiniai

80g. miltų

1/2 a.š. kepimo miltelių

vanilinio cukraus

100ml. pieno

1 citrinos žievelės geltonosios dalies

Ištirpiname sviestą ir kai atvės išplakame kartu su druska, cukrumi ir kiaušiniais. Miltus kartu su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi sumaišome su pienu, kol nelieka gumuliukų. Tada viską kartu permaišyti ir palikti 10 min. "pailsėti".
Man ganėtinai keistai atrodė, kad reikia sumaišyti miltus su pienu, o tik po to įmaišyti kiaušinius, bet naujovės yra labai gerai, todėl kai ištraukiau pirmą blyną, o tada ir antrą ir trečią ir jie visi buvo gražūs, neprilipę, neperkepę, gardžiai kvepiantys Good Good!
Nuotraukų herojai >>>blynai<<< pasipuošę chokoladu, apelsinų džemu, kiti - cukraus pudra ir raudonųjų serbentų drebučiais :) apšnekant drebučius tai yra taip nuostabu, kad sumaišius 1 dalį raudonųjų serbentų sulčių ir 2 dalis cukraus gauni štai tokią drebutinę masę be tirštiklių, konservantų ir kitokių E [fe] atstovų :)

Tęsiant giminės tradicijas, naminė duonelė :] yammy....

2010-02-13T17:44:00.000+02:00

Pasirodo jau ganėtinai ilgą laiką mūsų giminėje sklando duonelės receptas, kurį aš visai neseniai pati susigriebiau išbandyti ir nė kiek nenusivyliau. Skonis: tirpsta burnoje, kvapas: akimirksniu pasklinda po visą butą, kaimynai taip pat niekad nesiskųs, vaizdas: lieka įvertinti jums! Šį kartą nepateiksiu receptūros, nes vis tiek be "raugo" jos išsikept neįmanoma, žinoma visada galima naudot mieles, salyklą, bet man duonelė turi būti ypatinga keliais aspektais, pirmiausia, tai natūralumu - jokių EEEEEE (feee) :) kitas itin svarbus punktelis t.y. gamybos procesas ir kepimas, taip duonkepės graibstyte graibstomos, bet puikiausią duoną galima išsikepti ir orkaitėje įdėjus į ją daugiau MEILĖS pvz: minkymas, tai tokia šiek tiek užsitęsusi akimirka, bet visą laiką prisimenu istoriją apie vilką, kuris laukė duonos ir vis klausinėjo ar jau dabar galima valgyti? :) o kur dar kepimas ir labiausiai išgyventi verčiantis momentas yra laukimas kol duonelė atvės, nes jos norisi tuoj pat, kuo greičiau, o bet tačiau visi puikiai žinome, kad NEgalima jokiais būdais valgyti karštos, tik keptos duonos ir kitų miltinių gaminių!

P.S Labai labai ypatingai norintiems galėsiu duoti raugo, bet ne iš karto. Tokiu skoniu privalo mėgautis kiekvienas! ;)

Beprotiškai fantastiškas morkų pyragas

2010-01-24T21:26:00.000+02:00

Kai tėtis nupirko sulčiaspaudę, namuose prasidėjo vitaminų bombos :]]] morkos su obuoliais, natūralios morkos, morkos su apelsinais, morkos su salierais (deja patiko tik man) ir t.t... Morkų tarkių daugėjo, daugėjo, dar daugėjo ir štai šio puikaus aparato dėka gimė morkainis :] Aišku už receptą labai ačiū škadnikei ;]

Ir štai ko gi mums reikės:

2,5 stiklinės miltų

2 stiklinių cukraus

2 a.š. kepimo miltelių

1a.š. cinamono

0,5a.š. druskos

0,5 stiklinės aliejaus

2,5 stiklinės morkų

4 kiaušiniai

žiupsnelis vanilinio cukraus

Cukrų, vanilinį cukrų, kiaušinius ir druską labai gerai išplakame mūsų didžiausiu padėjėju mikseriuku. Kepimo miltelius sumaišome su miltais. Morkų tarkius maišome su išplaktais kiaušiniais, sudedame cinamoną, supilame aliejų, gerai permaišome ir dalimis beriame miltus. Viską viską sumaišę gauname potirštę masę, kurią tuojau pat pilame į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepame 180 C temperatūroje. Organolektiškai t.y pasikliaudami savo juslėmis, o tada ir mediniu pagaliuku, nustatome kada morkvainis jau pasiruošęs dienos šviesai. Vuolia!!!!

Suktinukai arba ką gali kapota tešla. mmm....

2010-01-24T20:01:00.001+02:00

Kokių tik minčių nekyla žiūrint į marmelado indelį. Nedidelis, žavingas, su spalvota etikete užklijuotas stiklainiukas išjudina fantaziją, prisiminimų stalčiukus, bet vos tik atsuki dangtelį - gili neviltis. Spalva: oranžinė, kvapas: buvęs prie abrikosų, skonis: cukrus, cukrus cukrus... ir tai yra vadinama abrikosų marmeladu... Apie jį pasakoju neveltui todėl, kad suktinukam reikia labai gero džemo, o mano pirktasis, atrodo, šiam reikalui ne per geriausias, bet viskas susiklostė mano naudai ;]

Reikės:

160g a.r miltų

90g sviesto

60g grietinės

žiupsnelis druskos

marmelado

kiaušinio patepimui

cukraus pudros pabarstymui

Kapotos tešlos gamyba (super duper paprasta): miltus ir druską kartu su sviestu kapoti peiliu, kol gaunasi mažos kruopelytės, trupinėliai (aš ne kapoju, o trinu rankomis) ir tada supilti grietinę, išminkyti, tik ne per daug, kol gausis vientisa masė. Štai ir visas vargas. Paruoštą tešlą dedam į šaldytuvą mažiausiai 30min. Tada traukiam ją lauk ir kočioooojam! Kuo ploniau, tuo geriau (apie 2mm.), supjaustome kvadratėliais, patepliojame kiaušinio plakiniu, uždedame netoli kampučio marmelado ir sukame, sukame, ridename, galiuką prispaudžiame ir dedame į skardą taip, kad galiukas būtų apačioje (tai labai svarbu, nes kitaip bekepdamas sausainėlis išsivynios ir iš suktinukų liks pusiau suktiniai!). Taaaip gražiai sudėtus suktinukus kepame 220 C, kol paruduoja ir atvėsusius pabarstom cukraus pudra. Negailim!

Kadangi man liko tešlos, tai pasitariau su savim ir nusprendžiau įdarbinti širdelės formelę kilniam tikslui. Puiki idėja for St. Valentine ;] Ta pati tešla, tas pats vakaras, tik tešlos storis jau bent 5mm. Irr truputis kiaušinio plakinio ant širdelių, kad geriau prikibtų cukrius su cinamonu. Irrr šviežiai maltas cinamonas su cukriumi.

Šiltas švelnukas vardu keksiukas :]

2010-01-15T01:32:00.000+02:00

Kartą labai seniai gyveno laimingi žmonės su savo vaikais ir kiekvienas gimdamas gaudavo po mažutėlį švelnutėlį švelnukų maišelį. Kaip šitų švelnukų labai visiems reikėjo, nes juos gavęs žmogus kaip mat pasijusdavo pilnas šilumos ir švelnumo, o be švelnukų žmonės susirgdavo nugaros liga, suriečiančia juos į ragą. Ir dalijosi žmonės šitais švelnukais. Tereikdavo tik kyštelti ranką į maišelį. Vos išvydęs dienos šviesą, jis virsdavo dideliu pūkuotu šiltu švelnuku, priglusdavo žmogui prie kūno, užliedamas jį geru jausmu. Visiems jų užteko, visi buvo labai laimingi, jausdami šilumą ir švelnumą. Tik piktoji ragana buvo labai nelaiminga, nes niekas iš jos nepirko mikstūrų ir tepaliukų. Todėl ji kartą pakuždėjo vienam: „Tik pažiūrėk, kiek daug jau švelnukų išdalinai, jei ir toliau taip darysi, tavieji švelnukai greit baigsis, ir tau nebeliks nei vieno“. Laikui bėgant žmonės pasidarė labai atsargūs, vienas kitą ėmė stebėti, ar tik nebus jie per daug šiltų švelnukų išdalinę. Netrukus visi pajuto, kad jiems trūksta šilumos ir švelnumo. Dėl to jie ėmė riestis į ragą, o vienas kitas ir mirė. Todėl vis dažniau žmonės ėjo pas raganą pirkti mikstūrų ir tepaliukų… Tik raganos maišelyje buvo šalti šiurkštukai….Vis dėlto jie apsaugojo žmones nuo ligos suriečiančios į ragą. Nors žmonės mirė retai, bet daugelis jų buvo nelaimingi ir nuolat jautė šaltį ir šiurkštumą. Švelnukai, kurie ankščiau buvo kaip oras, pasidarė labai vertingi… Ir štai kas nutiko, atsirado žmonių, kurie ėmė šaltus šiurkštukus, kurių buvo gausybė, lipino juos pūkais ir dalijo kaip švelnukus. Tik gavusiems juos, nebeužliedavo gerumo jausmas kaip tada… Ir ne taip seniai į tą nelaimingą šalį atkeliavo maloni, stipri, džiaugsminga, besišypsanti, nieko nebijanti moteris…. Ji elgėsi taip, tarsi nieko nebūtų girdėjusi apie raganą.

Kai kurie į ją žiūrėjo įtariai, tik vaikams ji be galo patiko, nes šalia jos buvo labai gera… Aš tikiu, kad ta moteris ir vaikai išgelbės nelaimingą šalį ir, kad joje vėl bus gera kaip tada…

Tad imkit ir mano ŠVELNUKĄ.
Keksiuko švelnuko receptas iš rimi lankstuko, pasirodo jais irgi galima tikėti ;]

Ingridientai:

100g. sviesto

2 kiaušiniai

150ml cukraus

1a.š. vanilinio cukraus

200ml pieno

vienos citrinos nutarkuotos žievelės ( tik geltonosios dalies, jokiais būdais ne baltosios)

400ml miltų

2a.š. kepimo miltelių

žiupsnelio druskos.

Ir štai viską su daug daug MEILĖS maišome, plakame, plušame iš peties, bet vis tiek MYLIME, nes tai švelnukai :) Įkaitinkite orkaitę iki 200 C temperatūros konvekciniame režime, jei orkaitėje tokio nėra - kepimo temperatūra turi būti 220 C. Išplakite kiaušinius su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki putų. Sumaišykite ištirpintą sviestą su pienu ir atvėsinkite iki kūno temperatūros, tada sudėkite tarkuotą citrinos žievelę. Sumaišykite miltus su kepimo milteliais ir druska. Galiausiai sumaišykite kiaušinių masę su pieno ir sviesto mišiniu, tada supilkite miltų mišinį ir viską atsargiai plaktuvu išmaišykite. Sustatykite popierines keksų formeles į keksiukų kepimo formą ir pripilkite tešlos maždaug 2/3 formelės aukščio ir kepkite orkaitėje 12-15 minučių. Vuolia!!!!

Taip, tai čia tas pats pagrindinis receptas, aš savuosius paįvairinau juodaisiais serbentais (juk reikia šiuo šaltuoju laikotarpiu kuo daugiau vitamino CCCCCCCėcė :D) ir razinomis, o kitus kokoso drožlėmis ir, žinoma, pabaigai liko šokoladiniai pabarstukai. O galiausiai iš keksiukų švelnukų jie tapo laimės keksiukais, nes kaip tik egzaminas užderėjo... ir buvo teigiamai, labai teigiamai įvertinti... YES!!!!

Sometimes dreams come true... Itališka kepyklėlė

2010-01-13T23:03:00.002+02:00

Vagiu... vagiu savo sesijos neįkainojamą laiką... Kaip sudėtinga yra gyventi, kai esi įspaustas į rėmus, ko gero taip jaučiasi visi paukščiai uždaryti narveliuose ir kokia neapsakoma jėga užplūsta, kai narvelio durelės ima ir atsiveria. Manosios durelės atsivers po keliolikos valandų. Bijau... bet noriu, greičiau!!!

O štai gi šis proziškas įvadas skirtas "Itališkai kepyklai", nors aš ją vadinu kepyklėle, nes ten taip šilta, gera, jauku, o kas svarbiausia - geriausia duona Vilniuj! :] ir ne tik duona, man ten viskas stebuklinga... o skonis... skonis užvaldo, nuneša į Italiją filmo "Under The Tuscan Sun" pėdomis ir sugrąžina į šaltą, bet žavingai apšarmojusią Lietuvą. Taupau, kiekvieną riekelę valgau iš lėto, bet su tokiu malonumu, net ir trupinėliai randa savo vietą mažame popieriniame maišelyje... O štai čia užderėjo focaccia... yammy!!!!

Kokosiniai sausainėliai

2010-01-12T15:49:00.000+02:00

Kas kartą atsivertus vis naują žurnalo "Virtuvė" numerį negaliu susilaikyti pagundai sudalyvauti konkurse. Na jei ne dėl to, kad laimėsiu, bet dėl to, kad receptas bus įvertintas ir publikuotas. Man tai didžiausias prizas :]

Ir šiaip laaaabai mėgstu kokosą, kokosinius gaminius, patį jo skleidžiamą aromatą... Parduotuvėje visada nosies galiuką išjudina saldžiai malonus kvapas. Internete prisižiūrėjau visokių variacijų ir nusprendžiau pagaminti mažų pūkuotų kamuoliukų, "Rafaelo iš Ferrero" antrininkų :]] Prie jų atsiradimo prisidėjo visa virtinė žmonių, kas nupirko kokoso drožles, kas morališkai palaikė, o kas stebėjo visą procesą ir dar stengėsi su fotografijos elementais, reziumė gavosi štai kas :]

Ingridientai:

puse indelio kondensuoto pieno

200g. kokoso drožlių

žiupsnelis vanilinio cukraus

apie 20 migdolų

Na ir ką sumaišiau kokosus su kondensuotu pienu ir vaniliniu cukrumi, formavau rankytėmis rutuliukus ir viduryje įdėjau po migdolą kiekvienam, kad nė vienas neliktų nuskriaustas. Kepiau 180 C labai trumpai, kol jie vos vos parudo ir apdovanojau balto šokolado glaistu ir pabarstukais :]

Trapūs, trapūs sausainiukai :)

2010-01-11T00:41:00.000+02:00

Rašiau čia pernai... kokia maža linija skiria senus metus ir naujus, vieną šalį nuo kitos, savą aplinką ir svetimą. Prisiskaičius nepakartojamų receptų ir pamąstymų apie gyvenimą, amžinai trunkančią savęs paiešką supratau, kad galvoj balaganas... Panašu į spintą, kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti labai puikiai, kol neatidarai durų...

Kažkada ji buvo su gražiai išdėliotais ir suskirstytais drabužėliais, o dabar ten tik viena didelė krūva, kurioje neįmanoma ką nors rasti. O, bet, tačiau receptas ne apie gyvenimą, apie trapius sausainėlius :) Visokiausių tokių ir kitų šaunių dalykėlių mokausi po truputį, kas rytą mindama kelią ir takelį į Jeruzalę (mikrorajoną aišku;])

Trapi tešla:

141g. sviesto

90g. cukraus pudros

56g. kiaušinių

225g. miltų

1a.š. kepimo miltelių

3-4v.š. raudonųjų apelsinų džemo (jau ši dalis tai yra visiška fantazija)

Taip, ingridientai tokie pat kaip ir tartukam, tik pats paruošimas šiek tiek kitoks. Sviestą išplakite iki purumo su cukraus pudra, galima naudot ir cukrų, bet reiktų gerokai ilgiau paplušėti, o didysis padėjėjas - mikseriukas nenusipelno tokių kančių :] Tada, vis dar plakant, dalimis supilkite plaktus kiaušinius ir plakite, plakite, plakite kol masė taps puri PURI! Ir va dabar jau sumaišom miltus su kepimo milteliais ir minkome tešlą :] Tik šiukštu neperminkome, nes ji įnoringa, kuo mažiau minkoma ji tampa laimingesnė, o dar labiau apsipatenkina įdėta į šaldytuvą bent 30min. Viskas! leidžiame reikštis fantazijai :] Kočiojam, formuojam, paverčiam tai vaikystės epizodu su smėlinėmis bandelėmis, žinoma šiam procesui dar reikės įvairių dydžių formelių. Kepame 180 C temperatūroje, kol paruduoja ir užkvimpa visa virtuvė, tada namai, o galiausiai ir laiptinė (čia labai greitas procesas). Atvėsintus sausainiukus klijuojame su džemu ir viskas. Kitam kartui jau suplanavau, kad darysiu kakavinius sausainiukus su citrinų džemu iš marks&spencer... Estetinis vaizdas - Nr.1! ;]

Geležies! kai nesinori graužti šaukšto.....

2010-01-01T23:01:00.000+02:00

Kaskart grįžus namo mama intensyviai perša papildus ir vitaminus... Cal/Mg/Zn buteliukas bado akis, bet aš jo neliečiu! Nemėgstu chemijos, visa tai galima gaut ir iš gamtos. Todėl labai apsidžiaugiau pas Oliverį atradus tokį burokėlių receptą, kuris tenkina ne tik mane, bet ir aplinkinius. Man jie tinka prie visko ir prie nieko. Skanūs tiek vieni, tiek su trupučiu fetos, tiek prie žuvies, tiek prie pastos, nors originaliam recepte pateikiami su jautiena.

Reikės:

burokėlių (geriausia maži maži, bet tokių neturint tinka ir kiti)

gerą žiupsnį šviežiai maltos druskos ir pipirų

žiupsnelį rozmarinų (reikėtų žalių, bet tinka ir džiovinti)

raudono vyno acto

šlakelis ypač tyro alyvuogių aliejaus

Burokėlius supjaustyti kubeliais, sudėti ant folijos, užberti šviežiai maltų pipirų, druskos, rozmarinų tada apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir užpilti actu. Folijos kraštelius kruopščiai užlankstyti, kad joks gėris neišbėgtų. Kepti 30-40 min. 180 C temperatūroje. Iškepus mėgautis kvapu, vaizdu ir skoniu!!!

Salotinė vasara

2009-10-01T15:54:00.000+03:00

Apie vasarą galima kalbėti ir kalbėti... Tuomet posakis "šypsokis, nes tai nervina lietuvius" paprasčiausiai netinka! Saulė suteikia kitokį pagreitį trapiuose gyvenimuose. Vėl netikėtai prisiminiau Šventąją ir vieną įžvalgą:" Saulė kepina žmones taip, kaip jie kepina šašlykiukus vakarais, vaje kiti ir degina [kažkam nepasisekė]" :) Gaila, kad iš šventosios neparsivežiau jokių naujų receptų šedevrų... vargana virtuvėlė buvo... :) O bet tačiau negaliu skųstis, nes prisiminimų melejonai. Todėl yra BŪTINA rašyti dienoraštį, nes jau per vieną dieną tiek visko nutinka, jog vėliau belieka tik juoktis ir stebėtis... wow... Na, bet grįžtam prie salotų. Taip jau nutinka, kad jos tampa pirmu ir antru ir trečiu patiekalu, kaip tik norisi. Šias vyšnių salotėles dariau jau senokai, tikrai senokai, bet jos turi kažką savito...

Ingridientai:

sauja šviežių, traškių salotų lapų

kupina sauja pakepintų lazdyno riešutų (aš dėjau ir graikinių)

puodelis vyšnių

100g. fermentinio sūrio (pagal pomėgius)

druskos, pipirų

natūralaus jogurto (taip pat pagal pomėgius)

Viskas labai paprasta! sumetam pusiau perpjautus riešutus į keptuvę ir lengvai apskrudinam. Kol skrunda riešutukai, suplėšome salotų lapus, tik šiukštu nepjaustom! Sudedam vyšnaites be kauliukų, žinoma. Supjaustom sūrį nedideliais kvadračiukais, riešutus truputį atvėsinam, viską sumetam į indą. Tada po žiupsnelį druskos, pipirų ir vainikuojame keliais šaukštais natūralaus jogurto, čia jau pagal skonį. Viską su meile išmaišome ir ragaujam, ragaujam, ragaujam... ir mėgaujamės, ir džiaugiamės, ir... ir... ir... Vuolia!!!!

Maža prancūziška nuodėmė

2009-09-26T01:07:00.000+03:00

La Patisserie Villon... Tai geriausias mano atradimas, ne... ne geriausias, o pats skaniausias. Nuo šiol kiekvieną penktadienį ten traukiu visiškai apsisprendus ko noriu ir ką pirksiu. Vos tik įžengus į nedidukę, bet mielą parduotuvėlę visos buvusios idėjos išgaruoja. Kai pamatai macaroons, eklerus su kavos ar šokolado įdaru, įvairiausius mini pyragaičius, sausainėlius, tortus, bandeles, o dar putėsiai... akimirką gali pagalvot, kad esi rojuj... :) čia jokiu būdu ne reklama, visi, kas dievina France, prancūzišką virtuvę, o dar labiau jų desertus, privalo čia apsilankyt!!!! Tai tokia vieta kur vėl ir vėl norisi sugrįžti... čia kaip iš "Pringles" traškučių reklamos: kartą paragavęs - negali sustot :) Pateikiu nuostabių trupininių sausainių su vaisių cukatomis nuotraukėlę :)

Taškuotasis Dikas

2009-09-25T00:27:00.000+03:00

Pavadinimas nė kiek nekvepia lietuviškai, o dar tas Dikas primena šunį labiau nei lengvą senovišką D.B. pyragą. Tai dar vienas šedevras iš serijos "darant copy/paste" ir, žinoma, nuo genialaus kulinaro Jamie Oliver. Aš nežinau kodėl mane taip traukia jo laidos, knygos, receptai, paprasčiausi patarimai. Kaip 2x2 išmokau, kad reikia citriną gerai paspaudus su delnu pakočiot, tada ji daug lengviau išsispaudžia :) toks čia ir atradimas, kiti jau pusamžį tuo naudojas, bet man gera... aš savo kulinarinę svajonę lipdau po truputį, iš lėto ir pagreičio nenoriu. Per daug didelį malonumą teikia tyrinėjimo džiaugsmas :)

Deja, to negaliu pasakyt apie mamos išraišką, kai pasakiau, kad šį taškuotąjį padarėlį reikia virti 3h... :) taip taip, čia ne koks greitpyragis, kad pusvalandukas ir vsio :) Bet ką jau padarysi, neišvarė manęs iš virtuvės, kantriai užleido viryklę :) Viskas ką galiu pasakyt, kad mane sužavėjo kvapai sklindantys nuo senoviško anglų deserto. Imbieras, apelsinas ir muskatas labai geras derinukas [My number One]

Ingridientai:

120g. miltų

120g. džiūvėsėlių

120g. sviesto

120g. balto cukraus

120g. džiovintų abrikosų

240g. razinų (smulkių, besėklių raisin sultana)

1 kiaušinio

140 ml. pieno

apelsino žievelė

truputis druskos

2 v.š. šviežio tarkuoto imbiero

1a.š. šviežio tarkuoto muskato riešuto

3-4 v.š. auksinio sirupo [galima keisti medumi]

Atsiraitojam rankoves ir į darbą! Sudedame miltus, džiūvėsėlius, tarkuotą sviestą (kad lengviau maišytųsi), cukrų, razinas. Susmulkinam abrikosus, sudedam juos, tada įmušame vieną kiaušinį, įtarkuojam muskatą, imbierą, apelsino žievelę. Įpilame pieną, užberiame žiupsnelį druskos ir gerai sumaišom. Paruošiam kitą indą, ištepame jį trupučiu sviesto ir sudedame išmaišytą mišinuką. Tada indą sandariai aptraukiame folija ir dedam į puspilnį puodą su verdančiu vandeniu. Ant puodo su vandeniu taip pat uždedam foliją ir ką gi verdam, verdam, verdam 3 valandėles be išimčių. Išėmus taškuotąją gėrybę leidžiam jam garuot garuot garuot, kad net kaimynai subėgtų vedini kvapo :) Ir paskutinis žingsnelis yra ant viršaus taškuotosios gėrybės užpilti auksinį sirupą. Negailėti! Patiekiant taip pat puikiausiai tinka britiškas kremas "custard". Jo receptuką rasite čia, tik nereikia šokolado, o jei norisi tai reikia :)

Maniškis buvo keptas per 2 kartus, todėl mažesnis, šiaip turi gautis big big big one :)

Mano pirmieji tartai

2009-09-24T23:56:00.000+03:00

Viskas prasidėjo nuo to, kad rugsėjį mane užgriūva lavinos tortadienių. Ir bemąstydama apie geriausia, ką galiu padovanot į galva atbėgo mintis apie kulinarinę staigmeną. France, tartai...... Tartai pavyko, taip... Jų receptuką radau čia tik pridėjau truputį fantazijos kokiam tikslui juos pritaikyt. O ir balto chokolado skaičiukai pavyko, ne iš pirmo karto, bet bent jau žinosiu dabar kas per paukštis tas „baltasis princas“ yra :D Dar geriau pavyko juos supakuoti :) laksčiau po parduotuves ieškodama idėjos ir kainos santykio, bet vis dėlto Thomas Philips parduotuvėj supratau, kad vienintelis dalykas ko man reikia tai yra kaspinėlis. Dar pasielgiau labai negražiai... gėda, gėda, gėda... Shame on me... (nuskyniau dvi nuostabiai žydinčias medetkas iš darželio) P.S. tikiuosi, kad niekas nematė :D ir viską stebuklingai su didele didele meile supakavau... ir tuk tuk tuk į medį 3 kartus, įteikiau pačius sveikiausius :)

Vis dėlto geriausias dienos įvykis buvo „Tymo turgelis“. Jis apskritai yra geriausia, kas galėjo atsirast Vilniuj, bet nepaisant to, kiekvieną ketvirtadienį paverčia tokiu ypatingu natūralumo paieškos malonumu. Šį kartą pro mano akiratį, piniginę ir rankinę nepraslydo avietės. Nuostabios, burnoje tirpstančios ir savo kvapu nepakeičiamos jokio sirupo ar džemo dažų ir sintetikos. O dar avietės sluoksniuotos su desertine varškyte ir šokolado likučiais nuo tartų. Angel‘s food...

Šerbetinė loterija?!

2009-09-22T23:31:00.000+03:00

Kartais taip būna, kad kažko labai labai labai nori, ilgai lauki, tikiesi, bet negauni. Gauni dar geriau... Jau ko ko, bet pasisekimo vilties pas mane aruodai :) neišsemiami... Taip atsitiko ir su šiuo šerbetu. Jis paprastas, gelsvas visiškai nesigėdijantis sutvėrimas. Pamačiau jį vieną nuostabiai karštą dieną in do "Oliver's twist". Prieš jį tiesiog neįmanoma atsilaikyti :) Trapi šalta akimirka. Nuklystant į vasaros laikus, tai Šventojoje apturėjome daug diskusijų ar būna lašinukų skonio ledų? xixixi... filosofuoti geba kiekvienas! O dar naktiniai piknikai prie jūros... ech... geriau grįžtam prie šerbeto temos.

Ingridientai:

2 stikl. cukraus su kaupu

1 stikl. vandens

5-6 žaliųjų citrinų žievelės ir sulčių

saujelė bazilikų

Taip... verdame sirupėlį iš vandens ir cukraus, į jį sudedame nutarkuotas, geriausia šviežių, šviežių, pačių šviežiausių kokias tik įmanoma rast, pažaliavusių citrinų žieveles. Pavirinam truputį ir supilam išspaustas sultis. Būtinai paragaujam, kad išlygintume saldumo ir rūgštelės santykį, jei trūksta rūgštumo dar įpilame žaliausių citrinų sulčių. Kai jau skonis tenkina, sudedame sutrintus į košelę bazilikus, truputėlį paverdame minutę kitą ir tada visą magišką gėrį iš puodo nukošiame per sietelį, atvėsiname ir dedam į šaldiklį. Po 45 min. išplakam, vėl dedam į šaldiklį, palaikom dar 45 minutėles ir paskutinį kartą gerai paplakam, kad turėtume šerbetą, o ne ledkalnį! :) vasara + ledai = meilė gyvenimui :) šita matematika paprasta, nes logaritmai man buvo sunkoka misija...:)

Totaliai išsitaškę obuoliai

2009-09-19T02:21:00.000+03:00

Šiandien... Taip šiandien ir vėl sukausi virtuvėj. Tai ne manija, tai gyvenimo būdo serialas. Muilo opera, kurioje kiekvienam iš mūsų yra skirtas vaidmuo. Nesitverdama savo mintyse pamaniau, kad užkandis prieš 2 sekinančias paskaitas vakare būtų neprošal... Obuoliai... Tol laikiau juos maišelyje, kol pradėjo keisti spalvą, intensyviai keisti spalvą. Keletą iš jų, labai vargingai atrodančių palikau obuolių pyragui, dar keletą pasilikau ateičiai, tik perdėjau į popierinį maišelį. Sakoma, kad geriausia obuoliukus laikyti krepšelyje, o bet tačiau čia tokio neturiu... O štai 4 iš jų buvo kuo puikiausiai pašauti į orkaitę.

Ingridientai:

4 vidutinio dydžio obuoliukai

180g. desertinės varškės

10g. kokoso drožlių

saujelė razinų

pusės citrinos nutarkuotos žievelės

1a.š. tamsaus "muscovado" cukraus

2v.š. manų kruopų

Manau pasakoti kaip išsikepti obuoliukų tikrai nereikia, nes ko gero, tai paprasčiau už paprastą. Įdaras visiška fantazija. Neturint kokoso drožlių, muscovado cukraus ar netgi citrinos po ranka, kuo puikiausiai galima išsiversti ir be jų. Čia tiesiog buvo akimirkos protrūkis, polėkis... Kepiau 180 C apie 15 min. gal net 20, nes norėjau lb išsitaškiusių obuoliukų, kurie be galo panašūs į studentus penktadieniais... Mmmm.... magiškas žodis savaitgalis...

Lost... No, STOP, move on!

2009-09-17T23:58:00.000+03:00

Nusprendžiau!!!!!! Daugiau nelauksiu nė dienos, nė vienos minutėlės. Per daug jau laiko iššvaistyta. Pradedu savo atradimų ir klystkelių blogą. Virtuvė jau tapo ne tik, kad gyvenimo palydovė, pagrindinė kūrybinė erdvė, bet kažkas tokio, be ko jauti, kad negali, nebegali sustot. Tu joje, ji tavyje... I can hear heaven bells...

Inn and out

2009-09-17T01:39:00.000+03:00

Perpetuum mobile

Prieš savaitę, pirmadienį,

Vonioje sugedo čiaupas,

Antradienį perdegė lemputė,

Trečiadienį atsisakė veikti

Ištikimas plaukų džiovintuvas,

Ketvirtadienį mobilusis telefonas

Paskelbė tylėjimo streiką,

Penktadienį nulūžo dantis,

Šeštadienį piktdžiugiškai

Nubėgo juodos kojinės akys,

Sekmadienį dužo

Įtūžusi šampano taurė...

Gal tai nėra sklandžios tėkmės

Trukdžiai,

Tik – neginčijamas patvirtinimas:

Gyvenimas eina,

Nestovi vietoje.

J. Ivanauskaitė

Gyvenimas eina. Taip, jis nestovi vietoje. Lieka tik prisiminimai, kuriuos užkraunu dar naujesniais prisiminimais, geri jie ar blogi? Nepasirinksi! Blogų nebūna... tik kažko pamokantys... Dabar, kai vasara jau traukiasi žiemos miego, lėtai, bet negailestingai aš laukiu! Lietaus, lapų šnarėjimo, šaltuko. Ne šaltis šaldo, o žmonės. Niekur kitur keturios sienos nebuvo labiau stingdančios kraują kaip ten... Velniava! Kaip galima šitaip apsigaut... Draugai – tai tik nepriekaištingai supakuotos ir perrištos dideliu raudonu kaspinu dovanos. Pastaba: ne visos dovanos yra vertingos, tuo labiau nuoširdžios. Pastangos = kančia?

Kupina tikėjimo geresniu rytojumi ir giliose „savęs“ paieškose tykojau įkvėpimo, radau!? Rožinius akinius, kuriuos likimas taip pat greitai atėmė kaip ir davė... o gal nedavė, tik trumpai, kelias sekundes leido pasimėgauti koloritu...

Pradžių pradžia...

2009-08-22T21:55:00.000+03:00

Yes!!! I've made it :) Negalima sustoti, niekada! Tuo labiau, kai sieki tikslo dėl kitų žmonių... Mano tinklaraštis? Xi... no way... Niekada nebūčiau pagalvojus ir tuo patikėjus, bet štai kurpiu pradžių pradžią. Jaučiuosi kaip pirmokė tik atsisėdus į suolą ir atsivertus pirmą savo knygą. Seni laikai...